Sustabdyti beprotiškos valstybės skolinimosi karuselės negali pažadėti net finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Maža to, vakar pristatydama Lietuvos praėjusių metų finansinius rezultatus, ji netgi apytiksliai įvardijo, nuo kada galimai bus dar blogiau nei dabar, - pasirodo, nuo 2012-ųjų. Mat būtent tada sueis terminas, kai užsieniui privalėsime grąžinti pirmą reikšmingą skolą - 3,45 mlrd. litų. Dabar atidavinėjame tik palūkanas, kurių dydis siekia po keturis milijardus litų kasmet.
Vakar per spaudos konferenciją I.Šimonytei pateikti “Respublikos” klausimai apie pastaruoju metu beprotiškais tempais augančią valstybės skolą ministrę aiškiai suerzino. Ir kur nesuerzins - ministrė juk žiniasklaidai dėstė naujienas, kaip puikiai buvo vykdytas 2009 m. nacionalinis biudžetas. Ir nesvarbu, kad jis politikų buvo keliskart tikslintas ir juntamai apkarpytas, - skaičiai juk teigiami. Paaiškėjo, kad, preliminariais duomenimis, per 2009-uosius į nacionalinį biudžetą, be Europos Sąjungos paramos, surinka 18,303 mlrd. litų - 107,6 mln. litų, arba 0,6 proc., daugiau, nei planuota.
Skolas grąžinsime... skolintais pinigais
Gražu, tai gražu. Tačiau ne vienas finansų analitikas pasakytų, kad teigiamas nacionalinio biudžeto balansas buvo pasiektas ir todėl, kad daug ir beprotiškai skolinomės. Vien per praeitus metus, tos pačios I.Šimonytės tvirtinimu, valstybė pasiskolino net 13,8 mlrd. litų. Kitaip tariant, beveik tiek pat, kiek per visus nepriklausomybės metus iki tol. Arba po 4140 litų kiekvienam Lietuvos gyventojui. Nemaža dalis skolų apsuko ratą ir grįžo į biudžetą. Tačiau kas bus, kai viršysime skolų limitą ir mums niekas nebeskolins, be to, turėsime grąžinti jau paskolintas sumas? Ar turėsime mes jas iš ko grąžinti? Ar apskritai kada nors gyvensime be skolų? Į šiuos klausimus ministrė neturėjo tikslių atsakymų.
Anot I.Šimonytės, naivu tikėtis, kad kada nors skolinimosi ratas gali sustoti. “Kol mūsų išlaidos viršys pajamas, tai mes ir turėsime skolintis. Kadangi nebuvo sukaupta rezervų gerais laikais, kada pajamų buvo daugiau, negu prognozuojama, dabar tenka skolintis. Ir skolintis netgi tuo metu, kai savo išlaidas valstybė nuosekliai mažina”, - “Respubliką” tikino finansų ministrė. Be to, anot jos, pasaulyje nedaug yra valstybių, kurios nesiskolintų. “Tikrai negalėčiau jums pasakyti, kad ateis diena, kai vieną dieną Lietuva nebus niekam skolinga nė vieno lito. Juk valstybė skolinasi dėl įvairių priežasčių - vykdo projektus, naudoja pinigus apyvartinėms lėšoms, įvairioms reformoms finansuoti”, - sakė I.Šimonytė. Kaip tvirtino ministrė, jos vadovaujamos Finansų ministerijos siekis yra tas, kad mūsų skola augtų kaip įmanoma nuosaikesniais tempais.
Tiesa, artimiausiu metu taupyti nežadama. I.Šimonytė sakė, kad ir 2010-aisiais Lietuvos valstybė skolinsis dar 14 mlrd. litų. Iš jų trečdalis bus panaudota ankstesnių paskolų palūkanoms dengti. Tuomet valstybės skola nuo 17,37 mlrd. 2008-aisiais išaugs iki astronominių 45,37 mlrd. litų. Finansų ministrė neslėpė, kad ateityje iš skolintų pinigų bus atiduodamos ne tik palūkanos, bet ir paskolos. Girdi, tokia praktika pasaulyje įprasta.
Kirs skaudžiai
Nors sprendimus skolintis valstybės vardu priima tik palyginti siauras šalies politikų ir valdininkų skaičius, anot I.Šimonytės, grąžinti paskolas turės visi mokesčių mokėtojai. “Skolinasi ne finansų ministras, ne ministras pirmininkas, ne Seimas, Vyriausybė ar prezidentas, skolinasi valstybė. O kas yra valstybė? Tai visi mokesčių mokėtojai. Ir jie grąžina skolas, sumokėdami mokesčius į biudžetą”, - tvirtino finansų ministrė.
Kita vertus, I.Šimonytė netruko nugąsdinti. Pasirodo, iki šiol Lietuvai dar neteko atiduoti nė vienos didesnės pastaruoju metu paimtos paskolos, buvo mokamos tik jų palūkanos. Tuo tarpu pačių kreditų grąžinimas gali smarkiai smogti šalies ūkiui ir jos piliečių gerovei. Ypač tuo atveju, jei paskolos būtų atiduodamos tokiomis ekonominėmis sąlygomis, kokios yra dabar. Ministrė pripažino, kad pirmąją milžinišką paskolą, kurios dydis sieks 1 mlrd. eurų (apie 3,45 mlrd. litų), teks atiduoti gana greitai - 2012 m. Kita vertus, kaip galima suprasti iš I.Šimonytės žodžių, apokalipsės nebus. “Sumas dėstome taip, kad neatsitiktų taip, jog, pavyzdžiui, 2016-aisiais mums reikėtų iškart grąžinti milžinišką sumą. Ji yra išdalijama per keletą metų, pavyzdžiui, kad tą problemą būtų galima spręsti refinansavimo būdu ir kad tas skolos grąžinimas nebūtų gana skaudus”, - tvirtino ministrė.
Nerijus Mačiulis - Finansų analitikas:
Kas atsitinka, kai valstybė beprotiškai prasiskolina? Priklauso nuo valstybės. Yra didelių ir turtingų šalių, ir yra mažų ir skurdžių. Turtingos šalys gali sau leisti turėti didelę skolą, nes jų gyventojai turi ją iš ko atiduoti. Pavyzdžiui, Japonija yra prasiskolinusi 200 proc. BVP, ir nieko. Tačiau prasiskolinti mažoms ir ypač neturtingoms šalims yra rizikinga. Dažnas atvejis, kai jos bankrutuoja. Paskutinis to pavyzdys - Islandija. Lietuva dar neturi tokios skolos, kad atsidurtų rizikos zonoje, tačiau tai nereiškia, kad skolindamasi tokiais tempais kaip dabar jos neturės.
Tikrai nėra dėl ko džiūgauti
Kaetana LEONTJEVA - Laisvosios rinkos instituto ekspertė:
Tikslumo Finansų ministerijoje trūksta. Lyginama su trečiuoju planu, ne su pirmuoju. Pagal pirmąjį Gyventojų pajamų mokesčio surinkta 77 procentai, pelno - 59. Tad pusiaukelė je pakoreguotą planą ir nebuvo sunku įvykdyti. Be to, kokia kaina - bankrutavusios įmonės, augantis nedarbas. O biudžeto pajamų skaičiai ir yra tik skaičiai. Jie neparodo, kas pasitraukė į šešėlį. Instituto tyrimais, 2009-aisiais ketvirtadalis Lietuvos ekonomikos buvo šešėlyje. Prognozuota, kad šešėlinė ekonomika 2009-aisiais augs 24 procentais, o 2010 metais - jau 27 procentais.
Ministerija prognozuoja, kad skola išaugs iki 40 procentų BVP. Tempai tik didėja ir niekas neturi konkretaus plano, iš ko ta skola bus grąžinama. Išlaidų nenorima mažinti. O skolą kada nors reikės grąžinti. Politikai vis tiek turės arba mažinti išlaidas, arba didinti mokesčius. Jie tik nukelia sprendimą į ateitį, galbūt net kitai valdžiai. Skolos limitas irgi buvo padidintas nuo 1,5 mlrd. iki 9 mlrd. litų. Tad ir limitas nieko neapriboja.
Parengta pagal "Respubliką" ir "Vakaro žinias"
