Europos centrinis bankas (ECB) baigė viešąją konsultaciją dėl galimybės įvesti skaitmeninį eurą. Skelbiama, jog surengtoje apklausoje dalyvavo daugiau kaip 8 tūkst. gyventojų. Įpusėjus 2021 m., bus sprendžiama, ar pradėti skaitmeninio euro projektą. Po to prasidėtų vartotojo reikalavimų ir paslaugų teikėjų tyrimo etapas.

Akivaizdu, šis žingsnis buvo žengtas pandemijai paspartinus perėjimą nuo grynųjų prie elektroninių pinigų ir politikams nervingai stebint privačių kriptovaliutų, tokių kaip bitkoinas, stiprėjimą.

Kaip skelbia ECB, skaitmeniniai eurai būtų visiems prieinami centrinio banko pinigai elektronine forma - kaip banknotai, tik skaitmeniniai, kurie leistų kasdienius mokėjimus atlikti greitai, lengvai ir saugiai. Skaitmeninis euras „papildytų grynuosius pinigus, bet jų nepakeistų", - pabrėžia ECB.

„Nežinau tikrųjų skaitmeninio euro įvedimo motyvų, - sakė ekonomikos mokslų daktaras, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Audrius Rudys, paklaustas, kuo skaitmeninis euras skirtųsi nuo dabar cirkuliuojančių virtualių pinigų ir atsiskaitymų kortelėmis. - Nematau skirtumo tarp skaitmeninio euro ir dabartinio euro negrynųjų pinigų apyvartos, nebent yra numatytas kažkoks jų išskyrimas, kitoks teisinis reguliavimas. Bet viena akivaizdu, bankai atsisako grynųjų pinigų - pažiūrėkit, vien tik „Swedbank", kuris yra Taupomojo banko perėmėjas, tęsėjas, iš esmės taip sumažino padalinių, dirbančių su grynaisiais pinigais skaičių, kad kai kuriuose rajonuose žmonės teturi vieną ar du punktus, kur gali turėti grynų pinigų apyvartas. Matyt, tokia yra bendra tendencija."

Ekonomistas prof. Romas Lazutka sakė, kad ir dabar visos sąskaitos yra skaitmeninės, tad nieko naujo nebūtų.

„Ar tai galėtų būti apgalvotas žingsnis palaipsniui uždrausti grynuosius pinigus? Abejoju. Grynieji nėra draudžiami, bet jais vis nepatogiau naudotis. O kortelėmis, elektroniniu būdu daugeliui patogiau atsiskaityti, todėl palaipsniui tie popieriniai pinigai ir nyksta", - sakė prof. R.Lazutka.

Interviu su Lietuvos banko valdybos nariu Mariumi Jurgilu:

- Koks būtų tas skaitmeninis euras? Kaip jis paveiktų mūsų mokėjimo įpročius? - „Vakaro žinios" paklausė Lietuvos banko valdybos nario Mariaus Jurgilo.

- Skaitmeninis euras būtų euras, tik ne popierinis. Mokėjimo įpročių jis greičiausiai nepaveiktų, tiesiog sujungtų skaitmeninės mokėjimo priemonės efektyvumą ir centrinio banko pinigų saugumą.

Europos centrinio banko ir 19 euro zonos nacionalinių centrinių bankų (tarp jų - ir Lietuvos banko) ekspertai, sudarė galimus scenarijus, pagal kuriuos atsirastų poreikis išleisti skaitmeninį eurą. Vienas iš jų - padidėjusi elektroninių mokėjimų paklausa euro zonoje, dėl to Europoje prireiktų centrinio banko išleidžiamos skaitmeninės mokėjimo priemonės, kuri būtų kaip analogas gryniesiems pinigams; kitas - jeigu euro zonoje reikšmingai sumažėtų grynųjų pinigų, kaip mokėjimo priemonės, naudojimas; trečias - jeigu privačios mokėjimo priemonės keltų susirūpinimą dėl reguliavimo galimybių ir didintų riziką finansiniam stabilumui bei vartotojų apsaugai; ketvirtas - jeigu būtų plačiai naudojamasi kitų, ne euro zonos šalių, centrinių bankų išleidžiamomis skaitmeninėmis valiutomis.

- Teigiama, jog skaitmeniniu euru būtų galima atlikti kasdienius mokėjimus. Bet ir dabar mokėjimai atliekami virtualiais pinigais, atsiskaitoma kortelėmis. Kuo skirsis dabar naudojama virtuali atsiskaitymų forma nuo atsiskaitymo skaitmeniniu euru?

- Skaitmeninis euras tiesiog būtų dar viena atsiskaitymo forma. Siekiama, kad tai būtų greita, patogi ir saugi priemonė kasdieniams mokėjimams atlikti. Iš esmės tai pagrindiniai dalykai, kurie rūpi vartotojui.

Pagrindinis skirtumas - skaitmeninį eurą išleistų euro zonos centriniai bankai. Dabar kortelėmis, išmaniaisiais telefonais atsiskaitoma pinigais, kurie yra bankuose ir el.pinigų įstaigose. Be to, skaitmeninių eurų leidyba ir pavedimai jais galėtų būti vykdomi naudojant paskirstytųjų duomenų technologiją (angl. distributed ledger technology, DLT), dar vadinamą blokų grandinės technologija (angl. blockchain), kuri suteikia daug įvairių naujų galimybių. Svarstomos galimybės, kad skaitmeniniai eurai galėtų būti laikomi ir už bankų sistemos ribų, pavyzdžiui, skaitmeninėse piniginėse.

Skaitmeniniais eurais, kaip ir kitomis mokėjimo priemonėmis, būtų galima atsiskaityti tiek įprastose parduotuvėse, tiek elektroninėje erdvėje. Su skaitmeninio euro išsigryninimu situacija būtų tokia pati kaip ir dabar, pinigus būtų galima išsigryninti bankomatuose ar naudojantis išgryninimo paslaugą teikiančių tarpininkų paslaugoms.

- Lietuvos bankai, uždarydami savo skyrius, mažindami bankomatų skaičių, stengiasi išstumti grynuosius pinigus iš kasdienio gyvenimo, gerokai tą gyvenimą apkartindami žmonėms, kurie nesinaudoja internetu. Ar ECB siekis įvesti skaitmeninį eurą nėra gerai užslėptas ketinimas Europos Sąjungą padaryti negrynųjų pinigų valstybe?

- Sprendimus dėl skaitmeninio euro priims ne atskiros institucijos ar pavieniai žmonės, jį priims europiečiai, per savo deleguotus atstovus į Europos Parlamentą. Būtent dėl to ir vyko konsultacija su visuomene, jau vyksta ir dar vyks ne vienos diskusijos Europos institucijose.

Savo ruožtu ECB pabrėžia, kad grynieji ir skaitmeniniai eurai yra ir bus lygiavertės mokėjimo priemonės. Net ir po dešimties metų grynieji išliktų prieinama, priimama, patraukli, patikima ir konkurencinga mokėjimo bei taupymo priemonė. Šiuo klausimu nuolat bendraujame su bankais ir primename jiems, kad nederėtų pamiršti apie įsipareigojimus užtikrinti visuomenei ir verslui tinkamą prieigą ir prie paslaugų grynaisiais.

Tačiau reikia įvertinti keletą dalykų, visų pirma - kainą. Bankai yra verslas, tad kaštų mažinimas yra vienas iš būdų siekti didesnio efektyvumo. Be to, skaitmenizacija kasdien vis labiau žengia į mūsų gyvenimus. Jeigu prieš dvidešimt penkerius metus kompiuteris buvo stebuklas, dabar išmanųjį telefoną be jokio vargo maigo dešimtmečiai.

Na, ir trečia - atsiskaitymo patogumas. Pavyzdžiui, karantino metu, kai rekomenduojama saugantis COVID-19 be reikalo neiti iš namų, elektroniniai atsiskaitymo būdai leidžia užsisakyti maistą, reikiamas prekes ir panašiai. Dėl to auga elektroninių mokėjimų paslaugų paklausa.

- Ką atsakytumėte sakantiems, jog Briuselis, ketinantis ES padaryti negrynųjų pinigų valstybe, nori vykdyti totalią europiečių finansų kontrolę?

- Tam tikra informacija, pavyzdžiui, apie pajamas bankuose jau seniai yra teikiama atitinkamoms institucijoms, pavyzdžiui, Valstybinei mokesčių inspekcijai ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jei sandėris kelia įtarimų. Tai ne kontrolė, o normali teisinės valstybės praktika, siekiant užkirsti kelią pajamų ar mokesčių slėpimui ar kad nebūtų įteisinti nusikalstamu būdu įgyti pinigai.

Tačiau, kur gyventojai leidžia savo pinigus, yra jų reikalas, niekas to nekontroliuos. Euras - skaitmeninis, popierinis ar metalinis - jis visur bus euras ir juo bus galima atsiskaityti visoje euro zonoje. Be to, norėčiau priminti Europos Sąjungos šūkį - vienybė įvairovėje: vienose šalyse dominuoja grynieji, kitur - negrynieji. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių.