respublika.lt

Skaitmeninis euras: Rytdienos pinigai ar dar vienos ES pinklės? (38)

2021 sausio 28 09:29:26
Irena BABKAUSKIENĖ

Europos centrinis bankas svarsto galimybę įvesti skaitmeninį eurą. Tokiais virtualiais pinigais esą būtų galima atlikti kasdienius mokėjimus. Kuo tai skirtųsi nuo dabartinės elektroninės bankininkystės ar pavedimų be grynųjų pinigų, tiksliai atsakyti negalėjo ir ekonomikos specialistai. Nes klaustukų kol kas daugiau nei atsakymų.

×
nuotr. 1 nuotr.
Europos centrinis bankas užsimojo sukurti skaitmeninį eurą, nors žmonėms lyg ir gana paprasto... EPA-Eltos nuotr.


Europos centrinis bankas (ECB) baigė viešąją konsultaciją dėl galimybės įvesti skaitmeninį eurą. Skelbiama, jog surengtoje apklausoje dalyvavo daugiau kaip 8 tūkst. gyventojų. Įpusėjus 2021 m., bus sprendžiama, ar pradėti skaitmeninio euro projektą. Po to prasidėtų vartotojo reikalavimų ir paslaugų teikėjų tyrimo etapas.

Akivaizdu, šis žingsnis buvo žengtas pandemijai paspartinus perėjimą nuo grynųjų prie elektroninių pinigų ir politikams nervingai stebint privačių kriptovaliutų, tokių kaip bitkoinas, stiprėjimą.

Kaip skelbia ECB, skaitmeniniai eurai būtų visiems prieinami centrinio banko pinigai elektronine forma - kaip banknotai, tik skaitmeniniai, kurie leistų kasdienius mokėjimus atlikti greitai, lengvai ir saugiai. Skaitmeninis euras „papildytų grynuosius pinigus, bet jų nepakeistų", - pabrėžia ECB.

„Nežinau tikrųjų skaitmeninio euro įvedimo motyvų, - sakė ekonomikos mokslų daktaras, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Audrius Rudys, paklaustas, kuo skaitmeninis euras skirtųsi nuo dabar cirkuliuojančių virtualių pinigų ir atsiskaitymų kortelėmis. - Nematau skirtumo tarp skaitmeninio euro ir dabartinio euro negrynųjų pinigų apyvartos, nebent yra numatytas kažkoks jų išskyrimas, kitoks teisinis reguliavimas. Bet viena akivaizdu, bankai atsisako grynųjų pinigų - pažiūrėkit, vien tik „Swedbank", kuris yra Taupomojo banko perėmėjas, tęsėjas, iš esmės taip sumažino padalinių, dirbančių su grynaisiais pinigais skaičių, kad kai kuriuose rajonuose žmonės teturi vieną ar du punktus, kur gali turėti grynų pinigų apyvartas. Matyt, tokia yra bendra tendencija."

Ekonomistas prof. Romas Lazutka sakė, kad ir dabar visos sąskaitos yra skaitmeninės, tad nieko naujo nebūtų.

„Ar tai galėtų būti apgalvotas žingsnis palaipsniui uždrausti grynuosius pinigus? Abejoju. Grynieji nėra draudžiami, bet jais vis nepatogiau naudotis. O kortelėmis, elektroniniu būdu daugeliui patogiau atsiskaityti, todėl palaipsniui tie popieriniai pinigai ir nyksta", - sakė prof. R.Lazutka.

Interviu su Lietuvos banko valdybos nariu Mariumi Jurgilu:

- Koks būtų tas skaitmeninis euras? Kaip jis paveiktų mūsų mokėjimo įpročius? - „Vakaro žinios" paklausė Lietuvos banko valdybos nario Mariaus Jurgilo.

- Skaitmeninis euras būtų euras, tik ne popierinis. Mokėjimo įpročių jis greičiausiai nepaveiktų, tiesiog sujungtų skaitmeninės mokėjimo priemonės efektyvumą ir centrinio banko pinigų saugumą.

Europos centrinio banko ir 19 euro zonos nacionalinių centrinių bankų (tarp jų - ir Lietuvos banko) ekspertai, sudarė galimus scenarijus, pagal kuriuos atsirastų poreikis išleisti skaitmeninį eurą. Vienas iš jų - padidėjusi elektroninių mokėjimų paklausa euro zonoje, dėl to Europoje prireiktų centrinio banko išleidžiamos skaitmeninės mokėjimo priemonės, kuri būtų kaip analogas gryniesiems pinigams; kitas - jeigu euro zonoje reikšmingai sumažėtų grynųjų pinigų, kaip mokėjimo priemonės, naudojimas; trečias - jeigu privačios mokėjimo priemonės keltų susirūpinimą dėl reguliavimo galimybių ir didintų riziką finansiniam stabilumui bei vartotojų apsaugai; ketvirtas - jeigu būtų plačiai naudojamasi kitų, ne euro zonos šalių, centrinių bankų išleidžiamomis skaitmeninėmis valiutomis.

- Teigiama, jog skaitmeniniu euru būtų galima atlikti kasdienius mokėjimus. Bet ir dabar mokėjimai atliekami virtualiais pinigais, atsiskaitoma kortelėmis. Kuo skirsis dabar naudojama virtuali atsiskaitymų forma nuo atsiskaitymo skaitmeniniu euru?

- Skaitmeninis euras tiesiog būtų dar viena atsiskaitymo forma. Siekiama, kad tai būtų greita, patogi ir saugi priemonė kasdieniams mokėjimams atlikti. Iš esmės tai pagrindiniai dalykai, kurie rūpi vartotojui.

Pagrindinis skirtumas - skaitmeninį eurą išleistų euro zonos centriniai bankai. Dabar kortelėmis, išmaniaisiais telefonais atsiskaitoma pinigais, kurie yra bankuose ir el.pinigų įstaigose. Be to, skaitmeninių eurų leidyba ir pavedimai jais galėtų būti vykdomi naudojant paskirstytųjų duomenų technologiją (angl. distributed ledger technology, DLT), dar vadinamą blokų grandinės technologija (angl. blockchain), kuri suteikia daug įvairių naujų galimybių. Svarstomos galimybės, kad skaitmeniniai eurai galėtų būti laikomi ir už bankų sistemos ribų, pavyzdžiui, skaitmeninėse piniginėse.

Skaitmeniniais eurais, kaip ir kitomis mokėjimo priemonėmis, būtų galima atsiskaityti tiek įprastose parduotuvėse, tiek elektroninėje erdvėje. Su skaitmeninio euro išsigryninimu situacija būtų tokia pati kaip ir dabar, pinigus būtų galima išsigryninti bankomatuose ar naudojantis išgryninimo paslaugą teikiančių tarpininkų paslaugoms.

- Lietuvos bankai, uždarydami savo skyrius, mažindami bankomatų skaičių, stengiasi išstumti grynuosius pinigus iš kasdienio gyvenimo, gerokai tą gyvenimą apkartindami žmonėms, kurie nesinaudoja internetu. Ar ECB siekis įvesti skaitmeninį eurą nėra gerai užslėptas ketinimas Europos Sąjungą padaryti negrynųjų pinigų valstybe?

- Sprendimus dėl skaitmeninio euro priims ne atskiros institucijos ar pavieniai žmonės, jį priims europiečiai, per savo deleguotus atstovus į Europos Parlamentą. Būtent dėl to ir vyko konsultacija su visuomene, jau vyksta ir dar vyks ne vienos diskusijos Europos institucijose.

Savo ruožtu ECB pabrėžia, kad grynieji ir skaitmeniniai eurai yra ir bus lygiavertės mokėjimo priemonės. Net ir po dešimties metų grynieji išliktų prieinama, priimama, patraukli, patikima ir konkurencinga mokėjimo bei taupymo priemonė. Šiuo klausimu nuolat bendraujame su bankais ir primename jiems, kad nederėtų pamiršti apie įsipareigojimus užtikrinti visuomenei ir verslui tinkamą prieigą ir prie paslaugų grynaisiais.

Tačiau reikia įvertinti keletą dalykų, visų pirma - kainą. Bankai yra verslas, tad kaštų mažinimas yra vienas iš būdų siekti didesnio efektyvumo. Be to, skaitmenizacija kasdien vis labiau žengia į mūsų gyvenimus. Jeigu prieš dvidešimt penkerius metus kompiuteris buvo stebuklas, dabar išmanųjį telefoną be jokio vargo maigo dešimtmečiai.

Na, ir trečia - atsiskaitymo patogumas. Pavyzdžiui, karantino metu, kai rekomenduojama saugantis COVID-19 be reikalo neiti iš namų, elektroniniai atsiskaitymo būdai leidžia užsisakyti maistą, reikiamas prekes ir panašiai. Dėl to auga elektroninių mokėjimų paslaugų paklausa.

- Ką atsakytumėte sakantiems, jog Briuselis, ketinantis ES padaryti negrynųjų pinigų valstybe, nori vykdyti totalią europiečių finansų kontrolę?

- Tam tikra informacija, pavyzdžiui, apie pajamas bankuose jau seniai yra teikiama atitinkamoms institucijoms, pavyzdžiui, Valstybinei mokesčių inspekcijai ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jei sandėris kelia įtarimų. Tai ne kontrolė, o normali teisinės valstybės praktika, siekiant užkirsti kelią pajamų ar mokesčių slėpimui ar kad nebūtų įteisinti nusikalstamu būdu įgyti pinigai.

Tačiau, kur gyventojai leidžia savo pinigus, yra jų reikalas, niekas to nekontroliuos. Euras - skaitmeninis, popierinis ar metalinis - jis visur bus euras ir juo bus galima atsiskaityti visoje euro zonoje. Be to, norėčiau priminti Europos Sąjungos šūkį - vienybė įvairovėje: vienose šalyse dominuoja grynieji, kitur - negrynieji. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (38)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar, Jūsų nuomone, judėjimo ribojimai dar turi būti taikomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar esate susipažinę su informacija apie Stambulo konvenciją?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. Vitas Tomkus: O AŠ IR TOLIAU PALAIKYSIU RUSIJĄ, NORS VISI PASIUSKIT!
2. Lietuvos banko puota maro metu
3. Vitas Tomkus: KRACHAS LIETUVAI!!! Su autoriaus trigrašiu. Plius įdomus video apie tai kas bus 2030m.
4. Policiją V.Landsbergiui iškvietusiam kauniečiui gresia kalėjimas
5. Tautos parašus rinkęs R.Grinevičius: Valdantieji jau pralaimėjo (su Vito TOMKAUS trigrašiu)
6. LGBT propagandistai jau puola kunigus
7. Visuomenininkas Valdas VIŽINIS: Valstybė privatizuota. Laimė, jie dar nenusavino Tėvynės
8. Gintaras Furmanavičius: Į JO EKSCELENCIJOS SVEIKATĄ!
9. Karantino žala didesnė už naudą
10. Misija Seime - ginti idėją
11. Kompensacijos už vakcinas bus?
12. Nusikaltimas prieš Lietuvos žmones
13. Sugriuvęs gyvenimas Druskininkuose
14. Apklausos vaikams be tėvų žinios
15. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
16. Sorošo tinklas Lietuvoje: Ką rašė „Respublika" apie Džordžą Sorošą prieš 15 metų (Sorošo sąrašas su naujomis „elitinėmis" pavardėmis)
17. Vitas TOMKUS: NUO ATGIMIMO IKI IŠSIGIMIMO
18. Valdžios „durnumą“ apmokės mūsų vaikai
19. Šešėlinės Vyriausybės premjeras R.Karbauskis: Prakeiksmas valdančiuosius užgrius labai greitai
20. Taikos balandėliai nusipelnė premijų
21. Advokatas Jonas Ivoška: Mūsų Seimas renkamas neteisėta
22. V.Rakutis smerkiamas už istorinę tiesą
23. Reikalavimas valdžiai - nustoti gąsdinti
24. Kodėl slepiasi Ingrida Šimonytė? (Su Vito TOMKAUS trigrašiu)
25. Sudie, svajonių Amerika
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

0  -1 C

-3  -6 C

 

 -6 -8 C

0 +2 C

 0 -1 C

 

  +1  +3 C  

0-3 m/s

  2-8 m/s

 

0-4 m/s

       

Nuorodos