Seimas antradienį po svarstymo pritarė, kad pelno mokestis kredito įstaigoms turėtų būti didinamas 5 proc.
1 nuotr.
„Už“ balsavo 71 parlamentaras, „prieš“ – 9, susilaikė – 18.
Konservatorių frakcijos narys Mykolas Majauskas svarstymo pradžioje sakė, kad siūlymą verta palaikyti.
„Dažnai kalbama, kad pelno mokestis nėra racionalus, reikėtų apmokestinti vartojimą ir išsigryninimą, o pelną palikti įmonėms toliau investuoti, kurti darbo vietas ir investicijas, o apmokestinti dividendus. Tačiau Skandinavijos bankai Lietuvoje nemoka dividendų mokesčio. Jie, kai sumoka dividendus į pagrindines kompanijas, jau vėliau moka dividendų mokestį ir gyventojų pajamų mokestį Švedijoje. Todėl, jei mes norime apmokestinti skandinaviškus bankus, mes turime apmokestinti pelną“, – sakė M. Majauskas.
Jo teigimu, Lietuvoje bankai veikia išskirtinai palankiomis sąlygomis.
„Turime tris bankus, iš esmės jie veikia išskirtinai palankiomis sąlygomis ir ribotos konkurencijos sąlygomis. Jie gali sau leisti nustatyti naujų būsto paskolų palūkanų normas, 1,5 karto didesnes nei euro zonos vidurkis: Lietuvoje – 2,44 proc., euro zonos vidurkis – 1,48 proc. Resursų prisidėti bankai turi“, – tikino jis.
Tuo metu liberalas Simonas Gentvilas pasisakė prieš mokestį ir teigė, kad bankų sektorius Lietuvoje nėra išskirtinai pelningas.
„Pernai Lietuvos verslas uždirbo 9,2 mlrd. eurų pelno, nekalbant apie šešėlinį, kontrabandinį verslą. Lietuvos bankai uždirbo 358 mln. eurų – tai 4 proc. visų Lietuvos įmonių pelno. Ar tai daug, kai 2009 metais jie turėjo 1,072 mlrd. eurų nuostolių“, – sakė S. Gentvilas.
„Bankai nėra išskirtinai pelningi Lietuvoje, jų pelningumas vidutinis, o efektyvus Lietuvos pelno mokestis yra vos 7 proc. Mes surenkame 7 proc. nuo Lietuvos įmonių uždirbo pelno į valstybės biudžetą. Klausimas – kur dingsta kiti? Visų pirma – žemės ūkyje, kuris nėra apmokestinamas taip, kaip likęs Lietuvos verslas“, – tikino jis.
„Valstietis“ Tomas Tomilinas pasiūlytą mokestį vadinu kompromisu.
„Pasaulio bankas, Europos Komisija nuolat sako: jūsų mokestinė bazė per siaura, kad jūs galėtumėte kurti efektyvią ir šiuolaikišką valstybę, kuri neturi daug viešųjų paslaugų“, – teigė T. Tomilinas.
Valdantieji, kaip alternatyvą bankų turto mokesčiui, siūlo pelno mokesčio tarifą kredito įstaigoms pakelti nuo 15 iki 20 proc.
Tuo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narys Zbignevas Jedinskis yra įregistravęs siūlymą apmokestinti finansų rinkos dalyvių turtą, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija įstatymo projekte nustatytą dydį (300 milijonų eurų). Šis turtas būtų apmokestinamas 0,03 procento mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu.
Nepriklausomų ekspertų vertinimo išvadoje, kurią inicijavo Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, teigiama, kad bankų turto mokestis būtų sunkiai pakeliama našta bankams ir galėtų sukelti problemų visai ekonomikai.
Šiuo metu Lietuvoje pelno mokesčio tarifas siekia 15 proc., Latvijoje ir Estijoje – 20 proc.
