Seimas antradienį po svarstymo pritarė nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimams, kuriais siūloma neapmokestinamąją ribą sumažinti iki 150 tūkst. eurų.
1 nuotr.
Už pakeitimus balsavo 50 Seimo narių, prieš – 17, susilaikė 26.
Konservatorių frakcijos narys Mykolas Majauskas sakė, kad turintys turto asmenys nebūtinai gali susimokėti mokesčius už turtą.
„Suprantame, kad turtas nėra tolygu pajamoms, ir asmenys, kurie turi turto, nebūtinai turi pajamų susimokėti mokesčius už tą turtą. Dažniausiai tokie turto mokesčiai paliečia vienišus asmenis, kurie galbūt visą savo gyvenimą gyveno tam tikroje teritorijoje, kur NT kainos visą laiką augo – kaip, pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje“, – sakė M. Majauskas.
Antra problema, pasak jo, susijusi su tuo, kad, sutuoktiniams išsiskyrus, NT tampa vieno iš jų nuosavybe.
„Tas tėvas perima ir to buto skolas, ir kada butas tampa jo vieno nuosavybė, mokestinio kredito, kuris skirtas dviem žmonėm, netenka. Ir asmuo, kuris turėjo NT už 300 tūkst. eurų ir nemokėjo jokio mokesčio, nes buvo jungtinė nuosavybė, išsiskyręs iškart turi NT mokestį mokėti, nors jo pajamos nepadidėjo“, – kalbėjo M. Majauskas.
Konservatorė Gintarė Skaistė sakė, kad šio mokesčio sukuriamas pokytis bus labai menkas.
„NT mokestis turėtų pagyvinti NT rinką, skatinti žmones neužlaikyti turto ir taip pat savivaldybėms gautos pajamos turėtų padėti vystyti infrastruktūrą. Tačiau šiuo atveju pokytis vyksta labai menkas. Iš esmės tik nuleidžiama kartelė nuo 200 iki 150 tūkst. eurų, todėl vietoje planuotų 8 mln. eurų į biudžetą pateks tik 2,5 mln. eurų“, – tikino G. Skaistė.
Tuo metu frakcijos „Lietuvos gerovei“ narys Algirdas Butkevičius sakė, kad NT mokestis daugiausia naudojamos infrastruktūros atnaujinimui.
„NT vertė yra apskaitoma savivaldybių biudžeto pajamose. Kai kuriose šalyse už NT surinktos pajamos ir už žemę mokami mokesčiai bei pajamos, kurios gaunamos savivaldybių biudžetuose, apibrėžiama, kur jos naudojamos – tai infrastruktūros atnaujinimui, pastatų modernizavimui ir kofinansavimui, skolinantis lėšas tam tikrų projektų įgyvendinimui“, – tikino A. Butkevičius.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) taip pat siūlo asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, įtvirtinti 200 tūkst. eurų neapmokestinamą ribą.
Šiuo metu neapmokestinamoji riba siekia 220 tūkst. eurų, lengvatinė neapmokestinamoji riba – 286 tūkst. eurų.
