Seimas skolininkų neužjautė

Už siūlymą balsavo 52, prieš 41, susilaikė 19 parlamentarų. Tiesa, projektas atmestas negalutinai - kitu balsavimu seimūnai nusprendė jį grąžinti tobulinti.

Įstatymo iniciatorius „darbietis" Vytautas Gapšys akcentavo, kad pagalba yra būtina šimtams tūkstančių žmonių, kurie nukentėjo dėl kylančių palūkanų normų.

„Šeimos, žmonės, keli šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių, kurie yra paėmę būsto paskolas, šiandien laukia mūsų žingsnių, valdžios atstovų požiūrio į juos ir į jų susidariusią situaciją. 30 proc. žmonių, kurie ėmė paskolas euro zonoje, turi nefiksuotas palūkanas. Lietuvoje tokių praktiškai - 100 proc.", - Seimo plenarinių posėdžių salėje teigė V.Gapšys.

Pasak jo, iš tikrųjų pataisos yra aktualios ne tik šimtams tūkstančių banko paskolų gavėjų, bet ir jų vaikams, nes padidėjusios įmokos bankams nebeleidžia tėvams skirti pinigų jų popamokinei veiklai ir panašiai, tėvams ir seneliams, kurie vaikams ir anūkams turi padėti išsimokėti už paskolas.

Užbėgdamas už akių galimiems argumentams, esą skolininkai patys kalti, nes prisiėmė riziką, politikas akcentavo, kad net geriausi orakulai negalėjo prognozuoti, kad per itin trumpą laiką palūkanos peršoks 5 proc. ribą. Be to, jis pateikė kitų valstybių pavyzdžius, kur rūpinamasi skolininkų reikalais.

Pavyzdžiui, Graikijos valdžia su komerciniais bankais sutarė, kad pastarieji savo sąskaita užfiksuos palūkanas metams - ir ne dabartiniame lygyje, o kovo mėnesio, kai jos buvo gerokai mažesnės nei dabar. Italija, panašiai kaip Lietuva, įvedė papildomą bankų pelnų apmokestinimą ir dalį surinktų pinigų skirs žmonėms, kompensuojant jiems išaugusias palūkanas.

„Lietuva jokių iniciatyvų nesiėmė, todėl tai - ir valdžios atsakomybės reikalas", - konstatavo V.Gapšys.

Pasak jo, nemažai žmonių dabar ima vartojimo paskolas už dar didesnes palūkanas, kad galėtų padengti bankams eilines įmokas už būsto paskolas, nes kitaip netektų būstų. Lietuvos bankas siūlo įteisinti, kad bankai privalėtų pasiūlyti ir paskolas fiksuotomis palūkanomis, tačiau, kaip pastebėjo V.Gapšys, toks siūlymas - pavėluotas: niekas nepuls fiksuoti palūkanų, kai jos tokios aukštos. Ir dar pridūrė - kompensuoti palūkanas galima iš bankų solidarumo mokesčio, tam reikėtų apie 110 mln. eurų.

Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad tai - gudravimas, nes solidarumo mokestį įteisinęs įstatymas nenumato galimybės dalį pinigų išleisti kompensacijoms. Anot jos, įstatymą galima pakeisti, tačiau dar jį svarstant Seimas tokią iniciatyvą atmetė. Be to, pasak ministrės pirmininkės, jei vis tik tokia nuostata būtų priimta, tada iš kitų metų biudžeto reikėtų išbraukti kai kuriuos karinio mobilumo projektus, kuriems ir numatytos lėšos iš solidarumo mokesčio.

Beje, minėtą iniciatyvą Seimas atmetė neįsiklausęs į protingus argumentus, kad solidarumo mokestis didžiąja dalimi į biudžetą ir bus surinktas iš gyventojų, kurie dėl išaugusių palūkanų bankams mokės didesnes įmokas. Todėl būtų natūralu, jog iš surinktų lėšų dalis būtų skirta jų naštai palengvinti, o ne tik karinei infrastruktūrai. Nes dabar išeina, kad karinė infrastruktūra bus modernizuojama ar statoma ne visų mokesčių mokėtojų pinigais, o tik bankų skolininkų.

Dar I.Šimonytė pasiteiravo, kodėl lengvatą siūloma įteisinti tik už 2023 metus: ar 2024 m. staigiai sumažės palūkanos, ar tėvams bei seneliams neberūpės jų vaikų bei anūkų įsiskolinimai? V.Gapšys atkirto, jog tokia iniciatyva atsirado, nes valdantieji iš viso nieko nesiūlo.

Įstatymo projektą palaikęs Liberalų sąjūdžio frakcijas atstovas Andrius Bagdonas pritarė, kad rekordiško Europos Centrinio Banko bazinių palūkanų normų kilimo niekas negalėjo prognozuoti.

„Jam rekordiškai didinant bazines palūkanų normas, smarkiai išaugo palūkanos už būsto paskolas, kurios daliai gyventojų tampa nepakeliama našta. Dėl drastiško palūkanų kėlimo bankai augina savo pelnus, kurie šiemet, planuojama, sieks beveik 1 mlrd. eurų daugiau nei praėjusiais metais", - sakė A.Bagdonas.

„Po praėjusios krizės 2008-2009 m. nutiko daug dalykų, buvo priimti atsakingo skolinimosi nuostatai, kurie prieš suteikiant kreditą žmogui įpareigoja bankus patikrinti, ar žmogus, šeima galės atlaikyti palūkanų normų šoką. Šis patikrinimas yra privalomas ir turi būti užtikrinta, kad net palūkanų normoms labai sukilus, skolos aptarnavimo išlaidos šeimos biudžete neviršytų tam tikrų nustatytų limitų", - kontrargumentavo I.Šimonytė, pridurdama, esą nors palūkanos didėja, žmonių pajamos Lietuvoje neva auga dviženkliais skaičiais.