1 nuotr.Pirmąją mokėjimo kortelę vaikai Lietuvoje dažniausiai gauna sulaukę keturiolikos metų – kiek vėliau negu kitose Baltijos šalyse. Estijoje mokėjimo kortelę dažniausiai tėvai įteikia dešimtmečiams, o Latvijoje – dvyliktojo gimtadienio sulaukusioms atžaloms, rodo SEB banko duomenys. Vidutiniškai jaunieji kortelių turėtojai Lietuvoje vieną kartą apsipirkdami išleidžia 8 eurus.
„Tėvams suteikiame galimybę duoti mokėjimo kortelę savo vaikams, kai šiems sueina septyneri metai. Tačiau mūsų duomenys rodo, kad Lietuvoje šeimos nėra linkusios skubėti priimdamos sprendimus, kurie didina vaikų finansinį savarankiškumą ir atsakomybę. Aktyvesnį susidomėjimą kortelėmis pastebime, kai vaikams sueina dešimt–dvylika metų. O keturioliktasis vaiko gimtadienis žymi savotišką lūžį – būtent tada daugiausia tėvų apsisprendžia, kad kišenpinigių galima skirti reguliariai pervedant susitartą sumą tiesiog į mokėjimo kortelės sąskaitą. Tai paprasta padaryti naudojantis mobiliąja SEB banko programėle“, – sako SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos Rytų regiono vadovė, Vilniaus finansinių paslaugų centro vadovė Eglė Dovbyšienė.
Šiemet Lietuvoje SEB banko atliktas tyrimas taip pat atskleidė, kad daugiau negu trečdalis (37 proc.) jaunuolių, kurie mokykliniame amžiuje gavo pirmąją nuosavą mokėjimo kortelę, ją naudojo kasdienėms išlaidoms padengti. 30 proc. kortelę turėjusių apklaustųjų jos sąskaitoje kaupė santaupas. Dar beveik penktadalis (17 proc.) jaunuolių nurodė, kad tėvams taip buvo paprasčiau pervesti kišenpinigius.
Banko duomenimis, jaunimas iki septyniolikos metų Lietuvoje mokėjimo kortele per mėnesį atsiskaito vidutiniškai šešis kartus. Daugiausia pinigų išleidžiama maisto produktų parduotuvėse ir maitinimo įstaigose. Trečia svarbi jaunuolių išlaidų kryptis – drabužių, elektronikos ir sporto prekės. Taip pat pastebima, kad šiuo metu Lietuvos jaunimas kur kas dažniau negu anksčiau apsiperka internetu. Pastaraisiais mėnesiais prekes ir paslaugas internetu perkančių jaunųjų SEB banko klientų skaičius išaugo daugiau negu du kartus.
Vidutinė vieno mokėjimo suma Lietuvoje siekia beveik 8 eurus, kai Estijoje – 7,5 euro, o Latvijoje – 6 eurus. „Galima teigti, kad didesnė vidutinė išlaidų suma rodo, jog mūsų šalyje jaunieji kortelių turėtojai priima sprendimus dėl didesnės vertės pirkinių. Suprantama, kad vyresniems vaikams yra suteikiama didesnė laisvė ir atsakomybė“, – komentuoja E. Dovbyšienė.
7 iš 10 jaunųjų klientų Lietuvoje per mėnesį kortele išleidžia iki 50 eurų. Būtent tiek pinigų į savo kortelės sąskaitą per mėnesį gauna apie 40 proc. vaikų.
Dar 40 proc. kortelių turėtojų sulaukia didesnių kišenpinigių, siekiančių 50–149 eurus. Tačiau šią sumą per mėnesį išleidžiančių vaikų yra 24 procentai. Taigi ne visi vaikai per mėnesį ištuština savo sąskaitas – dalį pinigų jie sutaupo. „Įvertinus dalies jaunųjų klientų vidutines išlaidas ir įplaukas, galima daryti išvadą, kad Lietuvoje tėvai savo vaikus moko ne tik pinigus leisti, bet ir taupyti – suteikia finansinio raštingumo pradmenis“, – teigia SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos Rytų regiono vadovė, Vilniaus finansinių paslaugų centro vadovė.
SEB banko duomenys rodo, kad vaikų sąskaitos Lietuvoje papildomos vidutiniškai du kartus per mėnesį. E. Dovbyšienės teigimu, kiekvienas kišenpinigių pervedimas tėvams yra puiki proga su atžalomis aptarti finansų valdymą ir padėti jaunajai kartai priimti logiškus sprendimus dėl pinigų, įgyvendinti tikslus ir pasiekti daugiau, juolab kad SEB išmanioji programėlė ir programa „Finansų planuotojas“ leidžia lengvai stebėti savo pajamas ir rūšimis suskirstytas išlaidas, o tai kartu padeda stebėti savo finansinius įpročius ir atitinkamai juos ugdyti.
