Saugumo sąskaita taupyti neverta

- Neseniai buvote susitikęs su Lietuvos statybininkų asociacijos vadovu ir aptarėte iniciatyvą didinti darbuotojų saugumą, pirmiausia keičiant viešųjų pirkimų teisinį reglamentavimą - kad lėšos, numatytos darbuotojų saugai bei sveikatai, eitų atskira eilute.

- Darbuotojų saugą ir sveikatą kvalifikuoti per mažiausios kainos principą yra neteisinga. Vyksta viešieji pirkimai, mažinamos visos įmanomos išlaidos, tai būna darbo užmokesčio mažinimas arba per darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi. Tai netobulas viešo administravimo įstatymas, reglamentavimas, kai visos išlaidos įtraukiamos į mažiausios kainos principą. Mes norime išskirti vieną eilutę, kuri neturėtų figūruoti konkurso sąlygų apraše. Jeigu mes pripažįstame, kad valstybės prioritetas yra darbuotojų sauga ir sveikata, tai turime nustoti žudyti žmones. Turime saugoti žmones, turime investuoti į žmonių apsaugą. Visame pasaulyje yra ir užtvarai, atitvarai, apsaugos nuo kritimo iš aukščio ir taip toliau. Žinoma, tai kainuoja. Bet mūsų iniciatyva, manau, labai reikšminga.

2016 metais buvome sudarę bendrą darbo grupę su Statybininkų asociacija, dabar ją atgaivinome dėl šio klausimo. Buvau labai maloniai nustebęs dėl nuoširdaus Statybininkų asociacijos susirūpinimo minėta problema.

- Kaip yra su darbų sauga, kai statybininkai dirba su verslo liudijimais, iš tokių statybininkų sudaromos brigados?

- Ten su darbų sauga yra išvis blogai, nes nėra jokios kontrolės, savarankiškam veikimui paliktas darbų saugos reikalavimų laikymasis. Darbai vykdomi potencialiai pavojingoje aplinkoje - darbai aukštyje, darbai iškasuose ir panašiai. Mes kontroliuojame iš darbo santykių kylančius įsipareigojimus, riziką.

Tačiau statybininkai, dirbantys su verslo liudijimais, dažnai pažeidžia darbų saugos reikalavimus. Matau didžiulę riziką dėl jų socialinių garantijų. Pavyzdžiui, man giliai įstrigusi istorija, nutikusi Anykščių rajone. Pagal verslo liudijimą dirbantis jaunas daugiavaikis tėvas buvo užverstas šulinyje ir žuvo. Liko mažamečiai vaikai. Ir jokių išmokų jo šeima negavo. O jeigu tai būtų pripažinta draudžiamuoju įvykiu, tai žuvusiojo šeimai būtų buvę išmokėta 47 tūkst. 600 eurų vienkartinė išmoka. Taip pat mokamos ir periodinės išmokos, tai konkreti valstybės pagalba tai šeimai, kuri netenka maitintojo. Minėtu atveju pagalbos nebuvo jokios, nes tai buvo iš civilinio teisinio santykio kilęs darbas.

- Kalbant apie saugą statybų sektoriuje, kokią turime situaciją?

- Tai išskirtinė sritis, džiaugiamės, kad nelaimių statybose mažėja, tačiau nelaimių dažnumas čia yra didžiausias tarp visų ūkinės veiklos sektorių. 100 tūkst. statybų sektoriaus darbuotojų tenka 8,7 proc. didesnė tikimybė, kad nutiks mirtinas atsitikimas. 30 kartų didesnė tikimybė, kad įvyks sunkus sužalojimas.

Dažniausiai būna kritimai iš aukščio, nuošliaužos atliekant kasimo darbus, nes nesutvirtinami šlaitai.

- Neblaivių statybininkų mažėja?

- Sumažėjo trečdaliu. Tačiau dažniausiai kuo labiau išgėręs, tuo aukščiau lipa. Iki pat gegužės mes vykdysime prevencines akcijas, kurių metu tikrinsime statybvietes, reikalausime, kad būti viskas, kas reikalinga: atitvarai, pastoliai, kopėčios, šlaitų sutvirtinimai ir taip toliau.

- Kaip jūs manote, kiek įtakos nelegaliam darbui, kad ir statybose, turi bendra žmonių finansinė situacija? Namą remontuoti reikia, o firmos žmogus neišgali pasisamdyti, tai samdo pigiau tą, kuris nelegaliai dirba...

- Visi skaičiuoja, kaip pigiau padaryti, ir, būna, samdo bet ką. Jeigu tu samdysi pagal skelbimą, niekada nežinai, ką pasamdysi. Tačiau nemanau, kad labai jau ryškiai skiriasi paslaugų kaina, pats esu žmogus ir galvoju apie remontus butui, aš pats pasirinkęs darbams firmą. Kai yra sutartinis įsipareigojimas, aš turiu jau juridinės reikšmės dokumentą, kuriuo galiu ginti savo teises, jei prireiktų. Kai nieko neturiu, belieka burti iš oro.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“