respublika.lt

Rekordinis biudžetas su senomis bėdomisnuotraukos (10)

2019 gruodžio mėn. 22 d. 11:34:03
Tomas GRAINYS

Rekordinis ir socialiai orientuotas - taip Vyriausybė apibūdina šią savaitę Seimo patvirtintą 2020 m. biudžetą. Tačiau biudžeto struktūra tokia pati, kaip ir pernai ar užpernai. O valstybės viešuosius finansus ir jų administravimą kamuojančios bėdos nesikeičia dešimtmečiais.

×
nuotr. 2 nuotr.
Egidijaus Jankausko asociatyvi nuotr.

 

Nieko naujo

„Rekordinis ir socialiai orientuotas biudžetas - tai labiausiai nuvalkiotos ir mėgstamiausios valdančiųjų klišės, - neslėpė skepsio dėl šių Vyriausybės skelbiamų lozungų Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė. - Kiekvienas biudžetas, kuris yra didesnis už prieš tai buvusį, yra rekordinis. Kai ekonomika auga, biudžetas visada rekordinis, nes jis didesnis už buvusį prieš metus. O socialiai orientuotas jis buvo visada. Toks jis buvo net 2009 metais, kuomet turėjome mažiausią biudžetą. 70 procentų Lietuvos viešųjų išlaidų tenka socialinei apsaugai, švietimui ir sveikatos apsaugai ir taip yra per amžius amžinuosius. Aš nežinau, kada mūsų biudžetas buvo ne socialiai orientuotas.

Viena ranka visiems dalini pažadus didinti atlyginimus, paslaugų prieinamumą ir esi didis kairysis, o iš kitos pusės aiškini, kad mažinsi mokesčius ir pasidarai didis liberalas. Ir štai tokioj makalynėj mes gyvenam jau daugiau nei 30 metų. Visi kalba apie gerovės valstybę, bet kaip tik prieinama iki klausimo o kaip gi mes kursime tą gerovės valstybę, kokia ji konkrečiai bus, tada pasibaigia fantazija ir vėl pradedama žadėti viena ranka mažinti mokesčius, o kita ranka visiems žadamas amžinas išganymas, didelės pensijos ir dideli atlyginimai.“

Reikia daugiau laiko

Ekonomistų nuomone, biudžeto kokybei kenkia ne tik populistinis požiūris į viešuosius finansus, bet ir pernelyg mažas laikotarpis, skirtas teikti ir aptarti naujas iniciatyvas.

„Aš manau, kad ateinančių metų biudžeto tvirtinimo procesas gerai iliustruoja, jog dar kitų metų biudžetą mums reikėtų pradėti svarstyti dar sausio mėnesį ir planuoti ne vienerių, o trejų metų biudžetą, - teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. - Tuomet ir mokesčių sistema keistųsi ne chaotiškai ir ne paskutinę metų savaitę. Tiesą pasakius, Vyriausybė visuomet tvirtina trejų metų biudžeto projektą, bet tai tėra tik formalumas. Po to tie antri ir treti metai yra užmirštami, padedami į šoną ir kiekvienais metais spalio mėnesį pradedama diskutuoti iš naujo. Čia bloga praktika, nes aišku, kad neužtenka laiko nei diskusijoms, nei tinkamam įstatymų projektų parengimui. Ką dabar ir stebėjome, nes kelis įstatymų projektus Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pripažino galimai prieštaraujančius Konstitucijai. Tai skubos pasekmė.“

Prognozuojama, kad Konstituciniame Teisme greičiausiai atsidurs Seimo patvirtinta nuostata nuo 15 iki 20 procentų pakelti bankų pelno mokestį. Visi „Respublikos“ kalbinti ekonomistai tokius skubotus mokesčių pakeitimus vertino neigiamai.

„Čia raganų medžioklė. Tą supranta turbūt visi, - teigė banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. - Kažkokį sektorių išskiri vieną kitą, kuris labiau matomas paprastam vartotojui ir jį apmokestini. Tai man primena vieną senjorų atstovės komentarą. Į klausimą, ką reikėtų daryti, kad sumažėtų kainos, ji atsakė, kad reiktų apmokestinti vaistines ir didžiuosius prekybos centrus. Toks kaip ir keršto mokestis. Tai čia tokia pati logika. Beje, kitos Europos šalys bandė įsivesti panašius mokesčius, tačiau tai nelabai patiko nei Europos Komisijai, nei kitoms tarptautinėms institucijoms. O Lietuvai labai svarbu turėti kiek įmanoma geresnę reputaciją ir pritraukt kiek įmanoma daugiau investicijų. Nes mes tik pradėjome jausti investicijų atėjimo naudą. Ir savo tokiais skubotais sprendimais galime atbaidyti dalį investuotojų. Vieną rudenį Vyriausybė išplatina laišką, kviečiantį prekybos centrus, o po kelių mėnesių sako, kad mes juos apmokestinsim. Nėra tęstinumo.“

Prieš srovę?

„Šiuolaikinės tendencijos aiškios, - tęsė Ž.Mauricas. - Išsivysčiusiose valstybėse gyventojų pajamų ir pelno mokesčių dalis surenkamuose mokesčiuose mažėja. Nes konkurencija yra didelė - dėl darbo jėgos, dėl talentų ir dėl investicijų. Šalys yra linkusios mažinti tuos mokesčius. Tai nemanau, kad būtų tikslinga eiti prieš srovę. Tendencija tokia, kad didinami aplinkosauginiai mokesčiai, turto mokesčiai, bet ne kapitalo ir darbo jėgos. TVF ir kitos tarptautinės institucijos sako, kad darbo jėga Lietuvoje yra per daug apmokestinama. Pas mus asmens, uždirbančio vidutinį darbo užmokestį, mokestinė našta yra gerokai didesnė nei išsivysčiusių valstybių vidurkis. Daug kas nustemba, kai aš pasakau, kad gyventojai pas mus apmokestinami daugiau nei Norvegijoje. Bet kadangi mes dėl šešėlio vien tik pridėtinės vertės mokesčio nesurenkame daugiau nei milijardo, neturim arba turim labai menkus turto ir aplinkosaugos mokesčius, mes nesugebame surinkti į biudžetą pakankamai pinigų. Ir dėl to gauname tai, ką aš vadinu blogovės valstybe. Sąžiningai mokesčius mokantys žmonės jų sumoka daug, bet kadangi tokių žmonių tėra nedidelė dalis, katilas vis tiek lieka pustuštis. Čia ir yra didžiausia problema. Ne tarifų dydis, o tai, kad mes nesurenkam mokesčių.“

Pagrindinė problema

Kolegai pritarė ir N.Mačiulis. „Manau, didžiausia problema yra ta, kad kai biudžete pritrūksta lėšų, svarstoma, kam čia dar padidinti mokesčius, o ne žiūrima, kodėl nesurenkami tie mokesčiai. Šitas biudžetas labiausiai kritikuotinas būtent dėl šios problemos - dėl nenoro bandyti didinti biudžeto efektyvumą, surinkti mokesčius iš šešėlio. Vietoj to atsisukama į tuos mokesčių mokėtojus, kurie ir taip jau moka didelius mokesčius.“

Finansų analitikų nuomone, valdžios pastangos kovoti su šešėline ekonomika labiau primena Don Kichoto kovą su vėjo malūnais.

„Minimalios tos jų pastangos, - sakė Ž.Mauricas. - Galbūt jų išvis nelabai yra, nes dažnai prasprūsta iš įvairių ministrų lūpų, kad galbūt nereikia kovoti, nes šešėlis gelbsti smulkųjį verslą, jeigu kovosi su šešėliu, pakils kainos ir panašiai. Visiems geras nebūsi. Jeigu šešėlį sumažinsi, tai, be abejo, kad dalis paslaugų ir prekių pabrangs. Galbūt dalis verslo turės išeiti iš rinkos. Bet ar tai mes dėl to turime toleruoti tokią sistemą? Jeigu toleruosime, tuomet nereikia kalbėti apie gerovės valstybę. Gerovės valstybės tik tie, kurie sąžiningai moka mokesčius, ant savo pečių vis tiek nepaneš. Čia faktas. Graikija yra puikus pavyzdys. Jie turi progresinius septynių pakopų mokesčius, automobilių mokesčius, didelius nekilnojamojo turto mokesčius. Toje šalyje pilna nebaigtų statyti namų, nes jeigu nebaigtas namas, tai neturi mokėti NT mokesčių. Bet Graikijos negali vadinti geroves valstybe, nes pajamų nelygybė yra milžiniška. Tarp dirbančių asmenų ji yra didesnė nei pas mus, skurdo lygis tarp šeimų, auginančių vaikus, irgi yra didesnis. Tai tokią valstybę galime ir mes sukurti, jeigu nekovosime su šešėliu.“

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (10)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SUSTOJO: Europos Sąjungos mokymo misija (EUTM) Malyje sustabdė savo veiklą po to, kai vienam personalo nariui diagnozuotas COVID-19.
  • NEMOKAMAI: Indijos Aukščiausiasis teismas trečiadienį priėmė sprendimą, pagal kurį šalies vyriausybė turi užtikrinti, kad testai dėl koronaviruso būtų atliekami nemokamai valstybinėse ir privačiose laboratorijose.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar gera mintis į brandos atestatą įrašyti pažymių vidurkius ir atleisti nuo egzaminų?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar po Velykų reikėtų dar kartą pratęsti karantiną?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +7 C

 +6 +8 C

 

+6 +8 C

 +14 +16 C

+14 +16 C

 

+5 +7 C

1-6 m/s

0-3 m/s

 

0-5 m/s

Nuorodos