2 nuotr.

Julius Morkūnas

Kaip regionus vystyti integruotai ir kompleksiškai? Kaip kurti sumaniąsias veiklos ir valdymo strategijas bei modelius? Kaip naujus Europos Sąjungos struktūrinių ir investavimo fondų instrumentus panaudoti ekonominio ir socialinio gerbūvio regionuose augimui? Būtent šie klausimai ir buvo gegužės 14 d. Vilniuje surengtos konferencijos „ES struktūrinės paramos investicijų galimybės bendruomenės ir verslo iniciatyvoms išnaudojant etnografinio regiono tapatybę“ dėmesio centre.

Pasak vidaus reikalų viceministro Juliaus Morkūno, ši konferencija sudarė prielaidas suvienyti valstybės ir savivaldybių institucijas, verslą, mokslo įstaigas ir bendruomenės atstovus, kad jie pasidalintų savo vizijomis, ketinimais bei galimybėmis veikti kartu, siekiant savivaldybių, regionų socialinės ir ekonominės plėtros. Teritoriniam vystymo aspektui bei integruotam požiūriui į investicijas. Tam yra skirti ir nauji Vidaus reikalų ministerijos administruojami mechanizmai – integruotos teritorijų investicijos ir bendruomenės inicijuota vietos plėtra.

„Šiuo metu vienintelis realus regionų raidos kelias – regionų kultūrinės ir ekonominės tapatybės formavimas. Kultūrinė ir net etnografinė tapatybė leidžia plėtoti efektyvias ir konkurencingas regionų veiklas ne tik šalies, bet ir visos Europos mastu. Istorinės šaknys yra regionų konkurencinio išskirtinumo pagrindas, kuris sujungia šiuolaikines verslo, įvaizdžio ir komunikacijos formas su naujausiomis technologijomis, jungdamas ne tik kultūrinius, meninius ar kalbinius aspektus, bet ir vietinį gyvenimo būdą, darbo ir bendravimo pobūdį, vartojimo ypatumus, tradicinius verslus ar amatus į modernius kūrybinių industrijų, technologinių bei socialinių inovacijų, integruotų paslaugų, turizmo ir kt. veiklų pavidalus“,  – kalbėjo prof. dr. Arūnas Augustinaitis, Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius.

Anot Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus, regionų ateitis daug priklauso ir nuo savivaldų bendradarbiavimo su verslu lygio, o regionų patrauklumas verslui didžiąja dalimi priklauso nuo efektyvaus jų valdymo, inovacijų, aukštųjų technologijų naudojimo –  ypač teikiant viešąsias paslaugas. Pasak V. Sutkaus, šiuos tikslus padės įgyvendinti tokie „išmanaus miesto“ sprendimai kaip elektroninės paslaugos, debesų kompiuterija, vadovavimo kompetencijų kėlimas savivaldybėse.

Apie šiuos ir kitus regionų išskirtinumą bei konkurencingumą didinančius sprendimus savo pranešimuose kalbėjo mokslo, verslo, savivaldos ir bendruomenių atstovai.

Konferenciją organizavo Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvių kalbos institutas ir Kazimiero Simonavičiaus universitetas kartu su partneriais – Lietuvos savivaldybių asociacija ir asociacija „Infobalt“.