Ekonomistai bei valstybės vadovai vis pranašauja ekonominį atsigavimą ir kažkur regi tai patvirtinančių ženklų, tačiau statistika rodo, kad įmonių bankrotų, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padaugėjo. Beveik dvigubai daugiau nei pernai bankrotų inicijavo „Sodra“.
Bankrotų daugėja
Ūkio ministerijai pavaldaus Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį bankroto procesai pradėti 723 įmonėms, o tai yra net 13,7 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. 2012 metų pirmąjį pusmetį bankrotas paskelbtas 636 įmonėms. Jeigu lygintume su situacija prieš 10 metų, tuomet per metus bankrutavo 100 įmonių mažiau nei per šių metų pirmus šešis mėnesius.
Kaip teigė Įmonių bankroto valdymo departamento direktoriaus pavaduotoja Svajonė Alunderienė, nuo 1993 metų iki šių metų birželio 30 dienos bankrotas buvo paskelbtas 13 707 įmonėms ir 16 bankų. Dviejų bankų bankroto procesas dar tebevyksta. Taip pat nepabaigtos 71,6 proc., t.y. 9813 įmonių bankroto procedūros.
„Sodra“ suaktyvėjo
45,6 proc. įmonėms bankroto procedūros pradėtos kitų kreditorių iniciatyva, 7,3 proc. bankrotų inicijavo įmonės darbuotojai, 128 įmonių bankrotus šiais metais inicijavo įmonių vadovai, 42 - savininkai.
Per pirmąjį šių metų pusmetį net 18,1 proc. bankrotų iniciatorė „Sodra“, o per tą patį praėjusių metų laikotarpį jos iniciatyva buvo pradėtos bankroto procedūros 9,5 proc. visų bankrutuojančių įmonių. Šiais metais „Sodra“ bankrotą inicijavo 131 įmonei, o Valstybinė mokesčių inspekcija bankrotą už skolas paprašė iškelti keturiskart mažiau - 34 įmonėms.
Vertinant bankroto atvejus pagal apskritis, kaip visuomet pirmauja Vilniaus apskritis, čia šiais metais bankroto procedūros pradėtos 267 įmonėms, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, nesėkmingai dirbančių įmonių padaugėjo 36, Kaune, palyginti su 2011 metų pirmuoju pusmečiu, bankrotų atvejų padaugėjo 24, Klaipėdoje šiais metais 5 atvejais bankrotų daugiau. Lygiai tiek pat - 16 - įmonių subankrutavo šiais ir praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu Alytuje, viena įmone daugiau subankrutavo Telšiuose (šiais metais 23 įmonės) ir trimis įmonėmis daugiau bankrotų Telšiuose (23 bankrotai).
Statybos įmonės laikosi
Pagal ekonominės veiklos sritis šiais metais, kaip ir praėjusiais bei 2011-aisiais, bankrutuojančiųjų sąraše pirmauja didmenine ir mažmenine prekyba užsiimančios įmonės, šiais metais bankroto procedūros pradėtos 213 tokių įmonių. Antroje vietoje pagal bankrutuojančių skaičių - administracine ir aptarnavimo veikla užsiimančios įmonės, tokių šiais metais 112, o praėjusiais ir 2011 metais minėtas paslaugas teikiančių įmonių bankrutavo beveik tris kartus mažiau - 40.
Nelengvi metai buvo ir transporto bei jo saugojimo paslaugas teikiančioms įmonėms, bankrotai šiais metais pradėti 73 įmonėms, o praėjusiais - 66, 2011 metais - 56.
Išaugo ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugas teikiančių įmonių bankrotų skaičius, šių metų pirmąjį pusmetį pradėta 48 bankroto procedūros, 2011 metais tokių įmonių bankrutavo 36, praėjusiais - 46.
Sistemingai mažėja bankrutuojančių statybos bendrovių, šiais metais bankrotai paskelbti 100 įmonių, praėjusiais metais - 119 įmonių, 2011 metais - 143 įmonėms. Mažėja ir apdirbamąja gamyba užsiimančių įmonių bankrotų, pirmąjį šių metų pusmetį pradėta 69 bankroto procedūros, praėjusiais metais - 76.
Valstybės parama - 13 milijonų
Anot Įmonių bankroto valdymo departamento Garantinio fondo skyriaus vedėjos Rasos Pociūnaitės, bankroto pinklėse atsidūrusiems įmonių darbuotojams valstybė išmoka vienkartinę išmoką iš Garantinio fondo, šiais metais tam jau skirta 13 mln. litų.
Vienkartinių išmokų prašė 5541 asmuo, tačiau jos 727 asmenims neišmokėtos. Anot R.Pociūnaitės, išmokos neskirtos įmonių savininkams, valdžiusiems daugiau kaip 50 proc. bankrutavusios įmonės akcijų. „Nuo akcininkų sprendimų priklauso įmonės veikla, taigi jų sprendimai lėmė ir įmonės bankrotą, todėl tokių asmenų valstybė neremia“, - sakė vedėja.
Anot jos, išmokos taip pat neskiriamos darbuotojams, jeigu jie įdarbinti po kreditorių pranešimo apie inicijuojamą bankroto procedūrą. R.Pociūnaitė tvirtino, kad tokia situacija nėra teisinga ir vertinant šiais metais pateiktus prašymus tokie darbuotojai nebus nuskriausti, nes pasikeitė teisės aktai.
Šiais metais iš Garantinio fondo vienam darbuotojui vidutiniškai teko apie 2700 litų vienkartinė išmoka. Praėjusiais metais iš Garantinio fondo vienam darbuotojui vidutiniškai buvo sumokėta apie 2400 litų vienkartinė išmoka. Praėjusiais metais iš Garantinio fondo bankrutuojančių įmonių darbuotojams iš viso sumokėta 20,5 mln. litų, 2011 metais - 42,9 mln. litų.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
