respublika.lt

Prof. Vaidievutis Geralavičius: „Snoro“ pamokos (61)

2020 kovo 08 15:12:34
Prof. Vaidievutis Geralavičius

Apie „Snoro“ banko bankrotą ir jo pasekmes nenustojama rašyti jau beveik dešimtmetį, nuo to laiko, kai 2011 m. lapkričio 16 d. buvo sustabdyta jo veikla. Jau seniai mokesčių mokėtojai, t.y. valstybė, grąžino draustus indėlius, jau netgi grąžinta ir dėl šio bankroto patirta apie 300 mln. eurų valstybės skola. Tačiau vienas klausimas buvo iki šiol nutylimas: vadinamieji indėlių sertifikatai. Neseniai peržvelgiau visą teisinę ir ekonominę šių sertifikatų epopėją.

×
nuotr. 5 nuotr.
Eltos nuotr.

 

Indėlių sertifikatų savininkai, tarp kurių buvo ir tokios valstybinės įmonės, kaip „Lietuvos dujos“, pirkusios sertifikatų už 20 mln. Lt (5,8 mln. Eur), Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija - už 17 mln. Lt (4,9 mln. Eur), Respublikinė Klaipėdos ir Jūrininkų ligoninės - atitinkamai, už 3 ir 5 mln. Lt (0,87 ir 1,45 mln. Eur), INVEGA - už 32,9 mln. Lt (9,5 mln. Eur), dėl sveiku protu nesuvokiamų priežasčių nekreipė dėmesio į daugybę Lietuvos banko skelbiamų „Snoro“ veiklos suvaržymų bei poveikio priemonių ir iš viso investavo apie 50 mln. Eur. Lyginant su indėliais, kurių prarasta daugiau kaip 600 mln. Eur, tai - nedaug, tačiau tai yra mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigai, į kuriuos negalima numoti ranka. Po ilgos teismų karuselės, įsikišus Europos Teisingumo Teismui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas prieš kurį laiką nusprendė pritaikyti sertifikatams indėlių draudimo taisyklę ir po 100 tūkst. Eur jų savininkams grąžino (aišku, taip pat iš mokesčių mokėtojų pinigų). Tačiau stambiesiems žaidėjams tai buvo tik maža dalis, taigi svarbiausią dalį savo investicijų jie prarado.

Kas gi tie indėlių sertifikatai, kodėl „Snoras“ juos platino ir kodėl tokie stambūs investuotojai, kurie negali būti laikomi neprofesionaliais rinkos dalyviais, ant jų užkibo? Ir svarbiausia, ar dabar kas nors pasikeitė? Ar įvykus eiliniam bankrotui vėl sužinosime apie stambiųjų ryklių „išdaigas“?

Indėlio sertifikatas nėra indėlis. Tai yra vertybinis popierius - finansinė priemonė, kuria gali būti prekiaujama antrinėje finansinių priemonių rinkoje. Indėlio sertifikatai yra labai populiari finansinė priemonė tarpbankinėje rinkoje ir ypač JAV, kurioje ir dauguma namų ūkių turi juos įsigiję. Tuo metu Lietuvoje pirmasis ir kol kas vienintelis finansų tarpininkas, platinęs indėlio sertifikatus, buvo būtent bankas „Snoras“. Jie yra legalūs pagal ES Indėlių direktyvą, tačiau Lietuvoje buvo nedraudžiami indėlių draudimu.

„Snoro“ veikla pradėjo kelti susirūpinimą, jau 2009 m. pradžioje, o tų metų pabaigoje jis de facto tapo nemokus. Nors Lietuvos bankas jo veiklos nesustabdė, vis dėlto nuo 2009 m. pabaigos ir per visus paskesnius metus buvo imamasi priemonių „Snoro“ veiklai riboti ir kaip nors taisyti padėtį. 2010 metų pabaigoje buvo apribotos „Snoro“ siūlomų indėlių palūkanos, o vėliau ir išvis uždrausta juos priimti. Tai, žinoma, buvo skelbiama viešai. Kadangi „Snorui“ būtinai reikėjo lėšų likvidumui palaikyti, jis padarė ėjimą žirgu - vietoj indėlių ištraukė, tam neskirtą, neapdraustą finansinį instrumentą, tačiau panašiu pavadinimu - indėlių sertifikatą. Tokiu būdu vėl atsirado galimybė, apgaudinėjant investuotojus ir apeinant Lietuvos banko draudimus, pritraukti dideles lėšas. Tai, kad ant tokio jauko užkibo paprasti, finansuose nesiorientuojantys, žmonės - suprantama. Bet tai, kad didžiules sumas į indėlių sertifikatus investavo didelės valstybinės įmonės - nesuvokiama. Ką veikė jų finansų tarnybos, kurios neva „nežinojo“ apie ilgą laiką besitęsiančias „Snoro“ bėdas ir griebė, susivilioję įtartinai didelėmis palūkanomis, net neišsiaiškinę jų legalumo ir draudimo apsaugos? Gandų yra visokių, bet kas šiuo atveju galėtų paneigti, jog tokių įmonių vadovai, o tarp jų būta ir didelių ligoninių direktorių (kas sako, kad ligoninės per mažai finansuojamos, jei jos gali padėti milijoninius terminuotus indėlius), švelniai tariant, neturėjo asmeninės naudos?

Dabar priartėjome prie svarbiausio, aukščiau iškelto, šio straipsnio klausimo: ar dabar įmanoma analogiška situacija? Mano nuomone, - taip. Iš tikrųjų ir tuomet, ir dabar valstybinės įmonės pasirenka bankus konkurso būdu, tačiau pagrindinis rodiklis yra mokamų palūkanų dydis. Tai, kas daugiau ar mažiau priimtina perkant kėdes ar stalus, šiuo atveju skamba maždaug taip, kaip pirkti pigiausią orkestro dirigentą ar solistą. Nereikia būti dideliu finansininku, kad suvoktum, jog didžiausios palūkanos dažniausiai slepia ir didžiausią, o neretai ir per didelę, riziką, ką ir patvirtina „Snoro“ ir Ūkio banko atvejai, baigęsi lėšų praradimu. Čia bejėgiai pasirodė ir viešųjų pirkimų prievaizdai, nesugebėję įžvelgti elementarių dalykų ir net nebandę užkirsti kelio šiai nesąmonei.

Štai dabar nenutrūkstamu srautu į žiniasklaidą plūsta Šiaulių banko reklama, kurioje, žinoma, kukliai nutylima, kad visai neseniai Lietuvos bankas paskyrė didžiausią - 880 tūkst. Eur - šalies istorijoje baudą už pinigų plovimo prevencijos nesuvaldymą. Kyla pagrįstas klausimas: ar atsižvelgia į šią situaciją, kuri gali būti ir rimtų problemų banke pranašas, visų pirma valstybinės įmonės, beatodairiškai investuodamos ten savo lėšas? Ar nereiks vėl po kurio laiko mums visiems tuštinti pinigines, kad dengtume finansinių žioplių (ar apgavikų) klaidas?

Tikimybė, kad eilinio bankroto atveju mes vėl stebėsimės bei piktinsimės prarastais valstybinių įmonių milijonais ir vėl mokesčių mokėtojai turės susimesti, išlieka, mano manymu, reali.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (61)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SALVĖS: patrankų salvėmis visoje Jungtinėje Karalystėje šeštadienį pagerbtas miręs karalienės Elžbietos II vyras princas Philipas.
  • MUITAI: Europos Sąjunga (ES) siekia sumažinti įtampą ginče dėl muitų tarp JAV ir Europos ir pasiūlė šešiems mėnesiams stabdyti visų abipusių muitų taikymą.
  • VAKARĖLIS: šeštadienio naktį Vilniuje policijai pranešta apie vykstantį triukšmingą vakarėlį. Jame linksminosi daugybė studentų.
  • GALIMA PATIEMS: nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kad kiekvienas žmogus, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, gali prisidėti prie viruso plitimo sustabdymo užpildydamas anketą, kurią galima rasti pagal šią nuorodą atvejis.nvsc.lt. - kuo greičiau žmogus pateiks epidemiologinę informaciją, tuo greičiau bus izoliuoti su užsikrėtusiuoju bendravę ir kitiems riziką užsikrėsti galintys kelti žmonės.
  • VIRŠ BALTIJOS: Europos jūrų saugumo agentūra Lietuvoje pradeda nuotolinio pilotavimo orlaivių, stebinčių laivų taršą, misiją, kuri padės sustiprinti Baltijos jūros aplinkos apsaugos kontrolę ir taršos prevenciją.
  • ATRADIMAS: Egipto archeologai teigia atkasę didžiausią iki šiol Egipte atrastą 3000 metų senovės miestą, gyvavusį valdant faraonui Amenhotepui III, sakė egiptologas Sahi Hawassas.

  • IDĖJA: Lietuvos kultūros politikos institutas pritaria idėjai pastatyti paminklą Justinui Marcinkevičiui ir siūlo, kad geriausia vieta statybai būtų Odminių skveras Vilniuje.

  • PAVOJINGA: Karibų jūros rytinėje dalyje esančioje Sent Vinsento saloje paskelbtas nurodymas evakuotis kai kuriems gyventojams, nes greitu metu gali išsiveržti Sufriero ugnikalnis, kuris stūkso už 20 km nuo salos sostinės Kingstauno.
  • AUKŠTAI: penktadienį į Tarptautinę kosmoso stotį iš Kazachstane esančio Baikonūro kosmodromo išskris trys astronautai - nešančioji raketa „Sojuz 2.1a“ turėtų pakilti 7 val. 42 min. Grinvičo (9 val. 42 min. Lietuvos) laiku.
  • KELIUOSE: Anykščių ir Ignalinos rajonuose valstybinės reikšmės keliai vietomis slidūs dėl ant kelių dangų susiformavusio plikledžio, slidžius kelių ruožus barsto AB „Kelių priežiūra“, o likusioje šalies dalyje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia sausos, vietomis drėgnos.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar sutinkate, kad Lietuvoje turėtų nedelsiant atsirasti imuniteto pasai?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jei Seimo rinkimai vyktų ateinantį sekmadienį, už ką balsuotumėte?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
1. Vitas Tomkus: GEROVĖS VALSTYBĖ YRA PEDERASTŲ VALDŽIA PLIUS VISO PASAULIO SKAITMENIZACIJA! („Pederastais“ liaudis paprastai vadina tuos, kurie kenkia savo Valstybei)
2. Olava STRIKULIENĖ: Lietuva 2146 m.: tegyvuoja „оно"
3. Ruoškitės: valdžia perka informaciją apie COVID-19. Gąsdinimų bus daug
4. Vitas Tomkus: TĖVYNE, TAU MŪSŲ ŠIRDŽIŲ SUTARTINĖ!
5. Civilizacijos griovimas yra užsakytas ir apmokėtas
6. Vitas Tomkus: APIE NACIONALINES VERTYBES, NACIONALINĘ LRT IR NACIONALINĘ IDĖJĄ
7. Olava STRIKULIENĖ: Konservatoriai rezga pokyčius rinkimuose
8. Vitas Tomkus: KADA KARAS?
9. Teisininkas Dominykas Vanhara: trys pandemijos valdymo klaidos
10. Olava STRIKULIENĖ: Mes buvome teisūs, o „delfiukai“ ir „15minučiai“ vėl apsikvailino!
11. Manifestas prieš politinį korektiškumą
12. Dvejopi standartai jau įgriso
13. Olava STRIKULIENĖ: Laisvoji A.Tapino televizija - priklausoma nuo labdaros kaip benamis šuo
14. Gintaras Furmanavičius: APSIVOGUSIEMS GĖJAMS KRENTA KAUKĖS
15. Vito TOMKAUS Sekmadieninis pamokslas, buvusiam giminaičiui Skirmantui MALINAUSKUI
16. Vitas Tomkus: SUBINLAIŽIŲ „AUKSO AMŽIUS“
17. Gintaras FURMANAVIČIUS: nuo komunistų „Tiesos" iki sorososų „Melagienos"
18. Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie patyčias
19. „Tokius reikėtų šaudyti“ Kaip skambų posakį atskirti nuo grasinimo?
20. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
21. Vitas Tomkus: RINKTI AR NERINKTI?
22. Vitas Tomkus: O AŠ IR TOLIAU PALAIKYSIU RUSIJĄ, NORS VISI PASIUSKIT!
23. Tapinas VS Pukelis (1)
24. TOMKUS VS MALINAUSKAS (2)
25. Vitas TOMKUS: NUO ATGIMIMO IKI IŠSIGIMIMO
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-3 +6 C

+5 +9 C

 

+2 +9 C

+11 +17 C

+4 +15 C

 

+5 +7 C

0-5 m/s

0-6 m/s

 

0-6 m/s

       

Nuorodos