Kiekvieną dieną skaitome spaudoje: Trampas įsakė, Džonsonas nurodė, Makronas nutarė, Putinas liepė, Merkel nusprendė - daugiau tęsti turbūt nebereikia. Ar randame kurioje nors šalyje, kad pagrindiniu sprendėju būtų sveikatos apsaugos ministras? Ir buvo paliktas vargšas A.Veryga įveikti, neperdedu, šimtmečio problemą - organizuoti kovą su visai žmonijai grasinančia itin agresyvia pandemija.
Nuo praėjusio trečiadienio jau turime bent organizacine prasme geresnę situaciją ir kova su pandemija pakelta į aukštesnį - premjero - lygį. Bet kas trukdė šią kovą suimti į stipriausias rankas anksčiau, kuomet buvo galima išvengti pagrindinių tiekimo, logistikos ir testavimo problemų, o susigriebta tik dabar, kai jau daug kas gerokai per vėlu? Matome, kad premjeras bando lopyti akivaizdžias spragas, rimtai rizikuodamas savo sveikata ir gyvybe. Tačiau svarbiausias asmuo - prezidentas, nors retkarčiais ir šmėžuoja TV ekranuose, skirtingai nuo aukščiau minėtų pirmųjų asmenų, apsiriboja tik Dievo Tėvo vaidmeniu: pabarti, pagrūmoti, pagrasinti. Kada, jei ne dabar, viską į savo rankas turi imti Valstybės gynimo taryba? Nejau kraštui dar per maža grėsmė? Valstybės gynimo tarybos rankose būtų sukoncentruota visa valdžia, resursai bei kompetencijos, ir niekam nekiltų abejonių dėl jos sprendimų ir nurodymų. Dabar besiklostanti situacija man pradeda priminti viduramžius, kai Europoje ilgą laiką viešpatavo du popiežiai - tikrasis pontifikas ir antipopiežius. Juk vis dažniau pensininkė, dešimtmetį atsėdėjusi S.Daukanto aikštėje, vėl kelia galvą ir lenda į žiniasklaidą. Pasipylė vertinimai, pagiežinga kritika net tikrajam prezidentui, kas netelpa į jokias etikos normas, nurodymai ir pamokymai.
Tai poniai nei iš šio nei iš to atsirado ir skambios pareigos: vadovauti koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo ir ekonomikos skatinimo fondui. Prie S.Skvernelio Vyriausybės, kuriai ši ponia sistemingai kaišiojo į ratus pagalius! Tokio fondo, kokį steigia finansų ministras V.Šapoka, o ne kokia nors labdaros organizacija, reikšmę išvis sunku suvokti. Prie 2,5 mlrd. eurų bendro paramos paketo ir galimo neriboto skolinimosi, fondo disponuojamos sumos greičiausiai atrodys apgailėtinai. Juk turbūt nekyla mintis, kad tam fondui bus atiduotas pagrindinio pagalbos paketo valdymas. Be to, nei jo valdyboje nei taryboje nėra nė vieno iš medikų draugijų, Vidutinio ir mažo verslo tarybos ar profsąjungų atstovų, užtat šviečia advokatų advokato Rolando Valiūno pavardė. Reziumuojant lieka viena išvada: ar tai nebus dirbtinai sukurtas darinys įžymiajai pensininkei pastūmėti į viešumą?
Kitas reikalas yra Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sudarytas 32 tūkst. įmonių, kurioms bus teikiamos įvairios mokesčių lengvatos, sąrašas. Tai iš principo sveikintinas dalykas. Tačiau abejonės apninka pasigilinus į jį šiek tiek nuodugniau. Suprantama, nebuvo galimybių jį detaliai išanalizuoti, bet kai kurių įmonių atsiradimas jame, švelniai tariant, nėra suprantamas. Logiška turizmo įmonių, restoranų, logistikos centrų parama, tačiau kodėl ten atsiranda „Kesko senukai“, ne tik kontroliuojama užsienio kapitalo, bet ir viena pirmųjų pareiškusi, kad nevykdys savo įsipareigojimų tiekėjams, o taip pat tokios užsienio įmonės kaip „Ikea“, „McDonalds“, Estijos geležinkelių paslaugų grupė „Skinest Baltija“, „Radisson Blu“ ir pan.? Neaišku ir kodėl ten atsirado pagrindinės automobilių prekybos įmonės „Krasta auto“, „Silberauto“, „Sostena“ ir kt. Todėl, mano supratimu, būtų ne tik įdomu, bet ir būtina sužinoti, kokiais kriterijais VMI vadovavosi, sudarydama šį sąrašą.
Na ir pabaigai šiek tiek vilties. Jau kuris laikas pagrindinės akcijų rinkos rodo aiškius atsigavimo ženklus, kai kuriose jų augimas yra net daugiau kaip 10 proc. Kaip pažymi dauguma užsienio analitikų, tai nebūtinai reiškia ilgalaikį tvirtą atsigavimą. Galbūt skaitant šias eilutes vaizdas vėl gali pablogėti. Bet akivaizdu, kad Kinijoje daugėjant tiek medicininio, tiek ir ekonominio atsigavimo ženklų ir šiek tiek mažėjant užkrato plitimo tempams ES, rinkos patikėjo ir savo valstybių paramos paketų nauda.
Mums gi belieka saugoti savo sveikatą ir besąlygiškai paklusti karantino sąlygoms.