(94)Gyvename sunkiais karantino laikais. Visa žiniasklaida pilna raginimų susitelkti, padėti vieni kitiems, ypač seniems žmonėms, ir neiti be reikalo iš namų.
4 nuotr.
Todėl kai man penktadienį po pietų paskambino susijaudinęs senas draugas Mykolas (vardas pakeistas, pavardė autoriui žinoma), negalėjau patikėti tuo, ką jis sako. Visa jo istorija - tai siurrealistinis lietuviškas marazmas, kuris būtų šlykštus pasityčiojimas iš kliento net ramiais laikais, o dabar, ko gero, jau visai netoli kriminalinės ribos.
„Sugedo žmonos el. bankininkystės slaptažodžių generatorius ir ji nebegalėjo prieiti prie savo sąskaitų. Žmona - medikė, nuo aušros iki sutemos triūsia nepakeldama galvos, kelias valandas pamiega ir vėl į darbą, tad dar vaikščioti po bankus, ką, beje, galima daryti tik išimties tvarka iš anksto prisiregistravus, tikrai nebėra jėgų. Aš turiu notaro patvirtintą įgaliojimą, leidžiantį be apribojimų tvarkyti jos sąskaitas bei disponuoti, naudoti ir valdyti visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, todėl pamaniau, kad ramiai nueisiu pats ir viską sutvarkysiu.
Paskambinau, paaiškinau situaciją ir iš karto gavau kaip lazda per galvą - negalima, generatorius duodamas tik į rankas savininkui. Bet kokie įtikinėjimai, kad pagal notaro įgaliojimą aš galiu tvarkyti visą jos turtą, į ką logiškai įeina ir tas nelemtas vos poros eurų vertas generatorius, atsimušdavo kaip į sieną - negalima ir taškas. Ir tai pasakoma tokiu lediniu, atstumiančiu balsu, kad jau buvau pagalvojęs kalbąs su autoatsakikliu, ir tik vaikų balsai fone tas abejones išsklaidė. Galų gale užsiregistravau priėmimui į Gedimino skyrių. Na, manau, vietoje gal susišnekėsiu. Priėmė labai ori ir šalta panelė iš karto parodydama, kas čia viršininkas. Viską paaiškinau, net parodžiau vietą, kuri būtent susijusi su slaptažodžių generatoriumi ir kurią norėčiau pacituoti: esu įgaliotas be daug ko kito „(...) užsakyti ir gauti mokėjimo korteles, ĮSKAITANT IR ELEKTRONINĮ SLAPTAŽODŽIŲ GENERATORIŲ“. Panelė šiek tiek sutriko, jau net išsitraukė naują prietaisą, bet staiga atsikvošėjo, ir sekė dar vienas smūgis: tuos teiginius turi patikrinti jų teisininkas ir tai trunka VIENĄ DARBO DIENĄ (!!!). Tai patvirtino ir jos vadovė, kuri, teisybės dėlei, maloniau bendravo.
Iki šiol aš žinojau, kad jau nuo VIII a. Karolio Didžiojo įsakais įtvirtinta, kad notaras yra karaliaus arba valstybės įgaliotas asmuo, garantuoti sutartinių dokumentų tikrumą ir teisėtumą. Ir še tau - reikalingas dar kažkoks teisininkėlis, be jokių valstybės įgaliojimų, tarti lemią žodį. Jokie prašymai tai padaryti greičiau, nes man, kaip nejaunam žmogui, vėl baladotis viešuoju transportu pirmyn ir atgal karantino metu (!) tikrai nesinori, ar rasti kitą variantą, pvz., padaryti prijungimą per vieną generatorių prie mano ir žmonos sąskaitų, baigėsi paprastu nurodymu: ne! Ir man leidžiama būti su Jų Didenybėmis tik 15 min., tad aš be ceremonijų buvau išvytas lauk, nors didžiulė salė buvo visiškai tuščia. Jau grįžęs namo, sulaukiau skambučio: galima padaryti mūsų su žmona sąskaitas su vienu generatoriumi... Taigi - atgal į banką, kur galų gale gavau priėjimą prie visų sąskaitų“, - baigė pasakojimą Mykolas.
Aš komentarų nebeturiu ir padedu plunksną. Tačiau noriu paklausti ir paprašyti komentarų iš SEB banko vadovo: „Gerb. banko valdybos pirmininke R.Kvedarai, ar iš tikro manote, kad jūsų žemiausios grandies darbuotojams leistina taip elgtis, ir ar tikrai dabar, kai bedarbių daugėja ne dienomis, bet valandomis, negalima žmogaus pavidalo robotų pakeisti mandagiai ir supratingai bendraujančiais žmonėmis? Jei jūs tokiam bendravimui pritariate, tada man ir, tikiuosi, daugeliui žmonių, kils abejonių, ar tokiam bankui vieta Lietuvoje? Beje, įdomi būtų ir Švedijos ambasadorės nuomonė, kuri, kiek žinau, labai domisi jūsų banko reikalais.“
