Prie euro ir draudimas neįkandamas

Vietoj draudimo - kunigo palaiminimas

Būtent teatralizuotu dvasininku persirengusio aktoriaus palaiminimu vakar ir prasidėjo vežėjų organizuotas protestas.

Vežėjai tvirtina, kad jei privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kaina kils ir toliau taip sparčiai, tokie palaiminimai gali tapti paskutiniu išsigelbėjimu, norint apsisaugoti nuo eismo įvykių. Mat draustis bus per brangu. O kad važiuoti būtų dar saugiau, vežėjai sako bandysiantys apsisaugoti patys ir kaip pavyzdį parodo vilkiką, rūpestingai apkaišytą pagalvėmis. Šios skirtos smūgiams suminkštinti.

Graudžią situaciją šmaikščiai pateikti bandydami vežėjai neslepia, kad situacija ir yra tarsi juokas pro ašaras. „Suprantame, kad nei Dievo Apvaizda, nei žąsų pūkai nuo nuostolių mūsų tikrai neapsaugos, bet visa tai įprasmina absurdą, kuriame esame atsidūrę šiandien, kai draudimo polisas mėnesiui gali kainuoti tiek pat, kiek prieš kelerius metus kainuodavo 12 mėnesių draudimo polisas. Be to, mūsų įmonės iki šiol nedraudžia įvykių, nutikusių kitose šalyse. Įvykus avarijai, užsienio draudikų kompanija pateikia ataskaitą Lietuvos draudimo biurui, jis sumoka, o visa ta suma tuomet gula ant vežėjų pečių. Ir niekas nesidomi, realiai nuostoliai apskaičiuoti ar ne“, - situaciją nupasakoja Lietuvos ir Vokietijos vežimo bendrovės vadovas Juozas Kuklys.

Pasak jo, problema nėra nauja ir ji buvo viešinta ne kartą. Vežėjai tvirtina jau kreipęsi į visas įmanomas institucijas: Lietuvos banką, Konkurencijos tarybą. Buvo suorganizuotas susitikimas ir su premjeru Sauliumi Skverneliu, tačiau draudimo kainos ir toliau liko tokios pačios. Kad draudimo rinką prižiūrinčios institucijos pagaliau praregėtų, jų atstovams protestuotojai paruošė dovanų - didinamuosius stiklus, kurie padėtų pagaliau įžiūrėti problemos svarbą ir pamatyti, kaip kyla kainos.

Draudikai prieš kelis mėnesius garsiai paskelbė, kad privalomojo draudimo kainos kils ne tik įmonėms, bet ir gyventojams, mat daugėja avarijų. Paklaustas, ar tai atrodo įtikinamas argumentas, J.Kuklys nusijuokė: „Draudikams būtų labai linksma ir gera gyventi, jei mes visi draustumėmės, o draudikams išmokų nereikėtų mokėti. Tai būtų idealu. Bet taip nėra.“

Draudimo kompanijų monopolis

Vežėjų teigimu, tikroji problema - konkurencijos trūkumas rinkoje. „Akivaizdu, kad draudimo rinka monopolizuota, nes liko dvi kompanijos, kurios draudžia komercinį transportą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Bet draudikų niekas nereguliuoja, jie gali mums pateikti tokias kainas, kokias nori. Per kelerius metus kai kurioms transporto įmonėms draudimo kainos išaugo net 30 kartų: nuo 1500 eurų iki 5000 ar net 15 000 eurų draudimo kainos vienam vilkikui. Latvijoje toks draudimas kainuoja apie 800 eurų, Lenkijoje - 1000 eurų, Estijoje taip pat apie 1000 eurų. Toks kainų šuolis Lietuvoje yra nesuvokiamas sveiku protu ir mums, vežėjams, yra visiškai nepakeliamas“, - sunkiai suvokiamas kainas vardija J.Kuklys.

Tačiau vežėjai žino, kad situaciją galima išspręsti gana paprastu būdu - valdžiai imantis atsakomybės ir patobulinant jau ne vieną kartą Seime teiktą Civilinės atsakomybės draudimo įstatymą. Pasak J.Kuklio, tai, kad įstatymas vis įstringa, kelia įtarimų: „Asociacija „Linava“ jau dukart teikė Seimui Civilinės atsakomybės draudimo įstatymo pataisas. Pataisos suderintos su Lietuvos banku. Bet Seime nugulė į stalčius. Gal bent jei galėtume draustis kitose šalyse, nors kiek pajudėtų konkurencija. Transporto priemonės, kurios dirba Vokietijoje, jau gali atlikti techninę apžiūrą toje šalyje, nebėra būtina grįžti į Lietuvą atlikti apžiūros.“

Tiesa, ar vežėjai sulauks draudimo kompanijų malonės, sunku nuspėti. Pasak jų, draudimo paslaugų kainos kinta dėl sparčiai besikeičiančio nuostolingumo - dėl klientų padaromų žalų kiekio ir jų dydžių.


Erlandas MIKĖNAS, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas:

Šia akcija norime atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją. Matome, kad kainos nekontroliuojamos. Nėra konkurencijos draudimo rinkose, kaip yra Lenkijoje, Latvijoje. Mums valstybė nustatė pareigą draustis civilinės atsakomybės draudimu, bet valstybė pamiršo pareigą kontroliuoti draudikus. Mums norima pasakyti, kad mūsų vairuotojai profesionalai yra prastesnės kompetencijos nei kitų šalių - bet tai netiesa. Lietuvos transporto įmonės labai vertinamos Vakarų Europoje.

Prieš tai dirbusios kadencijos Seimas dauguma pritarė Civilinės atsakomybės draudimo įstatymo pakeitimui, bet iš Vyriausybės pritarimas nebuvo gautas. Tuomet Vyriausybės argumentas buvo toks, kad Lietuvos bankas nemato jokių problemų situacijoje ir jie negali kištis į draudikų verslą.

Situaciją galime spręsti trimis būdais. Vienas iš jų - sieksime, kad Lietuvoje būtų patobulintas Civilinės atsakomybės draudimo įstatymas, o draudimo įmokoms būtų taikomos ribos. Reikėtų atsižvelgti į užsienio praktiką: kaimyninėse šalyse (Lenkijoje, Latvijoje) analogiška tvarka jau yra taikoma. Antras sprendimo būdas - kad Europos Sąjungoje būtų galima draustis bet kurioje šalyje, tai irgi padidintų konkurencingumą.

Ir trečias, pats brangiausias būdas - savos draudimo bendrovės steigimas. Mes bandėme sukurti susitarimą su „ERGO Lietuva“, jame dalyvavo nemažas skaičius mažų transporto įmonių. Rezultatą pasiekėme, nes tuo metu rinkoje kainos buvo nukritusios. Reikėtų imti pavyzdį iš tokių šalių kaip Lenkija ar Latvija, kur draudimas vilkikui kainuoja 1000-1100 eurų. Be to, tos pačios Lietuvoje veikiančios draudimo įmonės BTA kainos Latvijoje yra mažesnės nei Lietuvoje.

Lietuvos pavyzdys: vežėjas gavo 2 tūkst. eurų per mėnesį polisą. Ar gali transporto įmonė vien civilinės atsakomybės draudimui metams skirti 24 tūkst. eurų? Šiandien mes „dirbame“ draudimo bendrovėms, degalų tiekėjams ir bankams. Jau pastebima ir vežimo įmonių migracija iš Lietuvos: esama verslo perkėlimo į Estiją, Suomiją, Rusiją (Kaliningrado sritį).


Po protesto

Lietuvos draudimo paslaugų rinkoje artimiausiu metu atsiras naujas dalyvis, tad konkurencija šiame sektoriuje turėtų augti, skelbia Lietuvos bankas, šalies vežėjams piktinantis esą Lietuvoje beveik neegzistuojančia draudikų konkurencija bei nepagrįstai kylančiomis draudimo kainomis. Lietuvos bankas taip pat teigia palankiai žvelgiantis į vežėjų svarstymus kurti nuosavą draudimo bendrovę.

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Draudimo priežiūros skyriaus viršininkas Marius Dumbauskas akcentavo, kad į Lietuvos draudimo rinką ateinanti bendrovė nepriklauso jokiai dabar mūsų šalyje veikiančiai draudimo įmonei ar grupei.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“