Prezidentūra kritikuoja žemės ūkio ministrą dėl sprendimų priėmimo „pieno krizės“ metu

„Ministras pristatė savo matymą. Ministras turi tam tikrų pasiūlymų, bet reikia konstatuoti, kad greitis judėjimo nėra pakankamas, ypač jeigu iš Europos Sąjungos būtų neigiamas atsakymas dėl pagalbos suderinimo (jau yra gautas neigiamas atsakymas – Eltos pastaba), tai reiškia, kad tos nacionalinės priemonės turėjo būti paruoštos“, – trečiadienį po prezidento susitikimo su žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos atstovais teigė J. Neverovičius.

„Lyginant su praeitomis krizėmis, tuo metu greitis buvo didesnis krizėms atėjus. Reikėtų palinkėti ir dabartiniam ministrui palinkėti sėkmės tvarkantis su iššūkiais greičiau“, – pridūrė jis.

J. Neverovičius tvirtina, kad prezidento nuomone, žemės ūkis yra integrali, svarbi, strateginė visos ekonomikos dalis, todėl iššūkiai šiame sektoriuje turi būti matomi ir taip pat reikalinga atitinkama reakcija iš valstybės pusės.

„Yra trys sritys, kuriose prezidentas mato, kad reikėtų veiksmų. Pirma dalis yra trumpalaikė situacija ir tai, kad yra nemažai ūkių, kuriems reikalinga pagalba čia ir dabar. Kalbame apie tai, kad turi būti rastos priemonės kompensacijoms, pagalbai ūkiams, ypač kalbant apie tuos, kurie investavo į ūkius, modernizavo juos ir dabar būtų nedovanotina, jei valstybė nepadėtų tiems žmonėms atsilaikyti per krizės laikotarpį“, – sakė prezidento patarėjas.

„Antra dalis – išryškėjo geresnio rezervo valdymo poreikis. Tai yra tokia priemonė, kuri ir nacionaliniu pagrindu turi būti geriau naudojama. Trečia dalis – ilgalaikės perspektyvos veiksmų poreikis, kur matant cikliškumą, matome, kad iššūkiai kartojasi. Reikalingos priemonės, kurios padėtų suvaldyti cikliškumą“, – akcentavo jis.

Prezidento vyr. patarėjas tikina, kad susitikimo metu nuskambėjo įvairių idėjų, kaip gerinti padėtį, tačiau labiausiai buvo akcentuojamas kooperavimas, kaip pagrindinė priemonė stiprinti derybinę Lietuvos žemės ūkio galią ir didinti pridėtinę vertę.

„Nuskambėjo įvairių idėjų, pirmoje vietoje kooperavimas, kaip pagrindinė priemonė stiprinti derybinę galią, kokybę, didinti pridėtinę vertę gaminamą Lietuvos žemės ūkio. Taip pat nuskambėjo poreikis organizuoti kažką panašaus į Garantijų fondą, Savitarpio pagalbos fondus, kur valstybė taip pat galėtų užtikrinti stabilesnį reguliavimą, kainų lygį ūkininkams, numatyti tam tikras grindis ir lubas kainų“, – aiškino J. Neverovičius.

Jis pabrėžė, kad šiuo metu kilęs iššūkis yra rezultatas situacijos tarptautinėse rinkose. Tačiau, J. Neverovičius taip pat pažymėjo, kad „pieno krizei“ įtaką darė ir tai, jog nebuvo priimami tinkami sprendimai iš anksto valstybės lygiu.

„Iš informacijos kurią gavome ir kurią ministras pristatė matome, kad šis iššūkis yra rezultatas situacijos tarptautinėse rinkose. Kadangi Lietuvos pieno sektorius yra labai stipriai priklausomas, yra eksportuojanti ūkio šaka, būtent dėl to ir gavo tą smūgį. Kalbant apie žemės ūkio ateitį, tuos klausimus santykių tarp gamybos, perdirbimo ir prekybos, reikėtų nagrinėti“, – teigė prezidento patarėjas.

ELTA primena, kad pieno gamintojai jau keletą savaičių protestuoja pildami pieną į laukus arba dalindami jį nemokamai gyventojams. Taip ūkininkai reaguoja į ženkliai nukritusias žaliavinio pieno supirkimo kainas.

Protesto akcija penktadienį surengta prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), ministerijoje vykstant pieno gamintojų, perdirbėjų, prekybininkų, Vyriausybės ir Konkurencijos tarybos atstovų susitikimui.

Kaip po jo žurnalistams kalbėjo K. Navickas, pagalbos pieno ūkiams instrumentus dar būtina suderinti su Europos Komisija (EK), į kurią jau kreiptasi. Vis tik, ministro teigimu, kadangi padėtis pieno rinkoje unikali Lietuvai ir Latvijai, derybos Komisijoje – optimistišku atveju – gali užtrukti bent mėnesį.

Pirmadienį LRT radijui K. Navickas neatmetė, jog EK apskritai nepatvirtins jokių priemonių.

Tuo metu pasitarime dalyvavę ūkininkų atstovai teigė, kad konkretaus susitarimo pasitarime pasiekta nebuvo, o nei perdirbėjai, nei prekybininkai nesutiko sumažinti savo kainos dalies ir daugiau skirti ūkininkams.

Pieno gamintojai teigia esą nusivylę ŽŪM požiūriu į pieno gamintojų padėtį, kuri, jų teigimu, yra „daugiau nei neigiama“. Jų akcentuojama, kad per artimiausius šešis mėnesius ūkiams reikia 40 mln. eurų paramos vien tam, kad jie galėtų išsilaikyti.

ŽŪM inicijuos teisės aktų keitimus, kuriais žaliavinio pieno kainos būtų indeksuojamos pagal produkcijos pardavimų kainas, pieno aukcionuose būtų prekiaujama kainas stebint realiu laiku, o ne po mėnesio, kaip dabar.

Dar ministerija ketina peržiūrėti ir pieno ūkių investicinius projektus, yra parengusi teisės aktų pataisas, pagal kurias jau įgyvendinantys investicinius projektus ir su finansinėmis problemomis susiduriantys ūkiai galės kreiptis lengvatinės paskolos apyvartinėms lėšoms, taikyti kitas priemones.