Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva pagal tiesiogines išmokas žemdirbiams priartės prie labiau pažengusių ES šalių, tačiau įžvelgė problemų panaudojant šias lėšas.
1 nuotr.
„Nežinau, ką daryti ir kokius viražus atlikti, ar su lėktuvu ore, ar pačiam, kad įtikčiau, kad visi būtų laimingi ir patenkinti. Lankiausi ne viename mitinge ir streike, kurį organizavo mūsų ūkininkai Briuselyje. Jokių konkrečių skaičių nežadėjome, bet vieną dalyką pažadėjau – aš tikrai kausiuosi dėl jūsų ir tikrai turėsiu rezultatą. Rezultatas yra.
Būtų naivu tikėtis, kad mes dabar apšoksime gerokai toliau pažengusias ES šalis. Bet mes priartėjome prie šalių, kurios yra arčiausiai mūsų, ir būsime dar arčiau 2027 metais, tai yra juodu ant balto“, – žurnalistams Šiauliuose sakė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, bus siekiama įteisinti išmokų žemdirbiams lubas.
„Taip, atsiranda papildomų iššūkių, susijusių su tuo, kad tikrai negalime nustatyti maksimalios išmokų ribos, ir šią iniciatyvą kelsime, kad nesusirinktų išmokų tie, kuriems mažiau jų reikia, ir taip pakankamai gerai verčiasi. Toks pasiūlymas iš mūsų tikrai ateis.
Gaila, kad, diskutuodami apie tiesiogines išmokas, nepamatėme 10 mlrd. eurų sumos, kuri bus panaudota įvairiems tikslams, ir skaitmenizacijai, ir žaliosios ekonomikos puoselėjimui, ir inovacijoms, ir visiems tikslams, be kurių neįsivaizduoju Lietuvos ateities per artimiausius 5-10 metų. Vertinkime tai, ką turime, atsakingai naudokime šiuos pinigus“, – kalbėjo jis.
G. Nausėda taip pat pažėrė kritikos kai kuriems politologams.
„Man kartais net šiek tiek keista matyti liberaliai mąstančius politologus ar žmones, kurie sako, kad tiesioginių išmokų didinimas yra kontrproduktyvus dalykas. Kada kalbame apie skirtingus mokesčių tarifus skirtingose ES šalyse arba tuose pačiuose verslo sektoriuose, tada keliamas triukšmas, kad tai nepateisinama, pažeidžiamos konkurencijos sąlygos. O tiesioginės išmokos yra atvirkštinė forma mokesčiams. Jei Lietuvos ūkininkas gauna 3 kartus mažiau nei ūkininkas kitoje šalyje, tai apie kokias lygias konkurencijos sąlygas kalbame?“ – sakė G. Nausėda.
„Kartais per daug stename ir per mažai dirbame“, – pridūrė jis.
Palyginti su praėjusia, šioje finansinėje perspektyvoje, 2021-2027 metams, Lietuvai pavyko išsiderėti 1,7 mlrd. eurų daugiau, o bendra ES lėšų Lietuvai skiriama suma siekia 14,5 mlrd. eurų.
Sanglaudos politikos įgyvendinimui Lietuvai skirta 6,2 mlrd. eurų. Žemės ūkio finansavimui bus skirta iš viso 5 mlrd. eurų.
Pagal EVT pasiektą susitarimą, tiesioginės išmokos 2021 metais sudarys 178 eurus už hektarą, o 2022 metais pakils iki 200 eurų už hektarą ir toliau didės. Pritarta, kad Lietuvos ūkininkų tiesioginės išmokos augtų, kol 2027 metais pasiektų 215 eurų už hektarą.
Šiuo metu tiesioginės išmokos Lietuvos ir Baltijos šalių ūkininkams siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų.
