Tarp pagalbos verslui yra tokios priemonės kaip subsidijos dėl prastovos, paskolos bei palūkanų kompensacija. Tiesa, dar prieš kelias dienas iš daugiau kaip 7600 dėl subsidijų besikreipusių įmonių, teigiamus atsakymus buvo gavusios vos 47. Vadinasi, buvo prašoma subsidijų dėl 48 tūkst. darbuotojų prastovos, o subsidijos skirtos tik 222 darbuotojams.

Šiandien situacija jau gerėja. Valstybė skaičiuoja, kad pagal skirtingas priemones verslui jau išmokėjo per 70 mln. eurų. Tarp naudos gavėjų - 9779 įmonės. Tačiau verslas skundžiasi, jog ne viskas taip gražu, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Pasigedo motyvacijos sąžiningiems

Įmonių „Layher Baltic“ ir „Layher Tellingud Estu OU“ vadovas Viktoras Voroncovas „Vakaro žinioms“ pasakojo, su kokiais sunkumais, bandant gauti Vyriausybės paramą, susidūrė jo valdomos įmonės. „Užpildėme prašymą dėl prastovos subsidijų. Kol kas paramos negavome. Visi kiti galimi paramos būdai, susiję su įmonėms keliamais kriterijais. Vienas jų - privalomas teigiamas nuosavas kapitalas. Nemanau, kad tai teisinga sąlyga.

Mūsų atveju - prieš trejus metus turėjome gaisrą, todėl mūsų nuosavas kapitalas - neigiamas. Dėl to negalime pretenduoti į tam tikrą paramą. Nors mes dirbame ir toliau, apyvarta siekia apie 10 mln. eurų, sumokame daug mokesčių. Dar vienas kriterijus, kurio neatitinkame - esame grupės narys. Esame dukterinė įmonė Lietuvoje ir mokame didelius mokesčius. Kodėl turime prarasti teisę į paramą?“ - sako V.Voroncovas. Jis džiaugiasi, kad kol kas geriausiai veikianti pagalba verslui - atleidimas nuo darbo užmokesčio mokesčių.

V.Voroncovas sako, kad vienas geriausių sprendimų būtų paramos apskaičiavimas pagal įmonių apyvartos dydžius: „Tai būtų objektyvus kriterijus, kuris užtikrintų, jog paramą gautų skaidrus ir sąžiningas verslas. Tai motyvuotų ir didintų pasitikėjimą valstybe. Moki didelius mokesčius ir nori sulaukti pagalbos sudėtingu laikotarpiu. Dabar atrodo, kad papildomi pinigai skiriami stiprioms įmonėms, o toms, kurios susiduria su sunkumais arba pradeda savo veiklą, parama nepriklauso. Nes neatitinka kriterijų.

O kaip yra su restoranais ir viešbučiais, kurie patyrė daugiausiai nuostolio? Didžioji jų dalis negalės turėti teigiamo nuosavo kapitalo. Tai reiškia, negaus ir valstybė paramos? Jeigu valstybė sustabdė tokią veiklą, tai valstybė turi padėti „atsigauti“, neatsižvelgiant į nuosavą kapitalą.“

Įskaudino žodžiai

Verslininkas sako nesitikintis, kad valstybės parama bus skirta jo valdomoms įmonėms: „Tarp savo draugų taip pat nežinau nė vieno, kuris jau būtų gavęs paramą, bet tikiuosi, kad yra įmonių, kurios paramą gavo. Situacijos nedramatizuoju. Išgyvenome jau ne vieną krizę, išgyvensime ir dabar. Turime dirbti kuo geriau ir išbristi iš šios situacijos savais rezervais.“

Verslininkas įsitikinęs, kad premjero žodžiai įskaudino visus verslo atstovus. V.Voroncovas sako, jog tai parodo valdžios atotrūkį nuo verslo. „Tai yra įžeidimas visam verslui. Taip kalba žmogus, kuris niekad nežinojo, ką reiškia būti atsakingam už savo darbuotojus. Tokios kalbos parodo, kad valdžios atstovai nutolo nuo smulkiojo ir vidutinio verslo aktualijų. Valstybės tarnyboje priimami sprendimai su standartiniu požiūriu, bet situacija yra nestandartinė.

Negaliu sakyti, kad valstybei visai nerūpi verslas. Tačiau verslas skaičiuoja laiką ir norisi, kad pagalba būtų suteikiama kuo greičiau. Nes įmonės užsidaro kasdien. Didelė dalis bankrutuos dėl to, kad paramos negavo laiku. Laukti gali ne visi“, - sako V.Voroncovas.

Padėjo darbuotojams juos atleidęs

O štai du barus „Local Pub“ Vilniuje turintis Vidmantas Čičelis kandidatuoti į valstybės paramą greičiausiai negalės. Savo personalą jis atleido vos šalyje paskelbus karantiną. Tuomet S.Skvernelis tikino, kad darbuotojų neišlaikysiantis verslas valstybės pagalbos tikėtis neturėtų.

Verslininkas sako iš karto supratęs, kad barams veiklos vykdyti nebus galima daug ilgiau nei dvi savaites, tad vieną iš barų teko paaukoti, kad liktų galimybė išlaikyti kitą. Įmonė nesirinko kelio varyti darbuotojų neapmokamų atostogų, nes tai būtų socialinių garantijų iš žmonių atėmimas.

„Vakaro žinių“ kalbintas V.Čičelis neslepia, kad atleisti gerai dirbusius darbuotojus nebuvo lengva. „Darbuotojams visuomet mokėjome oficialius atlyginimus. Arbatpinigiai pas mus paliekami kortele, tad nuo jų taip pat sumokami visi mokesčiai. Taip darbuotojai dabar iš Užimtumo tarnybos gauna išmoką nuo viso atlyginimo ir turėtų arbatpinigių. Manau, tai daug geriau nei prastova, už kurią pinigų kiti dar nežinia kada sulauks. O dėl Vyriausybės paramos - visiškai neaišku. Jos gali ir nebūti“, - sako V.Čičelis.

Jis laikosi nuomonės, kad dabartinis Vyriausybės pagalbos planas verslui nelabai pagelbės: „Daugelis šalių pasirinko duoti pinigų, o ne atidėti mokesčius ar skirti paskolas. Tai dirbtinai sukelta krizė, kurios kaltė negali gulti ant verslo ar gyventojų pečių. Dabar yra puiki galimybė sąžiningai mokesčius mokėjusiems verslams skirti paramą. Bet ne paskolomis ar atidėjimais. Nukėlimas tik sulėtina mirtį.

Pavyzdžiui, mažoms įmonėms parama galėtų būti skiriama, priklausomai nuo apyvartos. Tuomet nukentės tie, kurie turėjo „juodas kasas“, o kas sąžiningai mokėjo mokesčius, bus įvertinti. Galima remtis ir atlyginimų vidurkiu, kuris taip pat parodo verslo sąžiningumą. Negali viename segmente skirtis atlyginimai įmonėse dviem ar daugiau kartų.“

Tiesiog neapsimoka

Nuo pirmadienio Lietuvoje sušvelninus karantino sąlygas, dalis lauko kavinių jau priima klientus. Tačiau V.Čičelis neslepia, kad neskubės pradėti veiklos. Pasak jo, skubėti nebūtinai apsimokės. „Mūsų lauko kavinėje telpa apie 40 žmonių. Pagal dabartinius reikalavimus tilptų viso lapo 3 staliukai, tad iš viso - 6 žmonės. Neapsimoka atsidaryti, tai būtų absoliutus minusas. Juk reikia išlaikyti darbuotojus, mokėti mokesčius. Lauko kavinėje viskas priklauso nuo oro. Jeigu šalta arba lyja, žmonių nebus. Be to, vos sušvelninus karantino sąlygas žmonės nepuls į kavines. Dabar didelė dalis žmonių pradės kaupti santaupas ir ras kur kitur išleisti pinigus“, - sako verslininkas. Dėl tos pačios priežasties jis sako nebandęs barų išlaikyti teikiant maisto pristatymo paslaugą. Nes anksčiau to nedariusiam rinkos žaidėjui tai paprasčiausiai neapsimokėtų.

Tiesa, viltis išlaikyti antrąjį barą, dar nežlugo. V.Čičelis sugalvojo unikalią idėją - beveik pusę baro dovanoja. Žmogui, kuris rimtai žiūrėtų į šį pasiūlymą, verslininkas žada 49 proc. akcijų. Sąlygos paprastos: pusę metų apmokėti nuomą ir bare dirbti pačiam. „Vieną barą uždaryti, kad išsaugotume kitą, nusprendėme vos paskelbus apie apribojimus šalyje.

Jau sulaukiau susidomėjusių žmonių laiškų. Į barą buvo investuota apie 50 tūkst. eurų. Tai gali būti neblogas šansas. Neieškome investuotojo, tai savotiškas socialinis projektas. Kas blogiausia gali nutikti - teks uždaryti barą, kaip ir buvo planuota iš karto“, - svarsto V.Čičelis.