(5)Dėvėtų drabužių parduotuvės pirkėjus visada traukė gana patraukliomis kainomis. Netingintys ieškoti vertinamų prekių ženklų drabužių užtikdavo net su etiketėmis. O kokybiškos ir nebrangios aprangos kasdienai - į valias. Regis, karantino išvarginti žmonės turėjo kūlversčiomis bėgti į veiklą atnaujinusias dėvėtų drabužių krautuvėles apsirūpinti vasarai, bet taip nenutiko. Kai kurios parduotuvės neskuba atsidaryti, tebelaukia geresnių dienų.
6 nuotr.
Parama vėluoja
„Pasaulio drabužiai“ tinklo savininkas Albertas Palskys nerimauja. Pirkimo statistika liūdna. Pirkėjų esą sumažėjo, o tie, kurie užsuka, perka katastrofiškai mažai. Anksčiau parduotuves daugelyje Lietuvos miestų turėjęs verslininkas dabar dirba tik sostinėje. Valdo devynias parduotuves ir tikisi, kad su visomis pasiseks įveikti krizę.
„Per karantiną žmonės gavo mažesnes algas, kai kurie apskritai darbo neteko. Mažos pajamos žmones įpareigojo taupyti, jie nežino, kas bus toliau, todėl ir neleidžia pinigų“, - taip prekybos nuopuolį mato verslininkas. Tekę piginti ir drabužius. Priversti esą tai daryti, norint susigrąžinti klientą. Bet ir piginimo riba jau pasiekusi ribą.
„Rūbas nupirktas brangiau, nei dabar parduodame. Kur dar nuoma, mokesčiai, atlyginimai. Išeina, dirbame nuostolingai“, - sakė A.Palskys.
Anot verslininko, žiemą visada žmonės mažiau pirkdavo, bet pavasarį prekyba atgydavo. Jei žiemą prasiskolindavo, pavasarį balansas išsilygindavo. Šiemet dėl koronaviruso prekyba nejuda. „Tikiu, kad klientai sugrįš, bet mums gyventi reikia dabar. Labai gražiai skamba valstybės parama, bet kai reikia ją gauti, negalime dokumentų sutvarkyti. Iki šiol negavome tos dalies nuompinigių, kuriuos Vyriausybė buvo įsipareigojusi mokėti. Su paskolos gavimu tas pats. Pasinaudojome tik darbuotojų atlyginimų subsidijavimu. Per pandemijos laikotarpį uždarėme tris dideles parduotuves ir atleidome darbuotojus. Šiuo metu mūsų įmonė pasiskolino iš banko 100 tūkst. tam, kad sumokėtume nuomą, už patarnavimus ir išmokėtume atlyginimus. O kas toliau?
Nuotaikos labai slogios ir, jei niekas nepajudės, teks uždaryti kitas parduotuves“, - apgailestauja verslininkas.
Sąstingis ir provincijoje
A.Palskio manymu, rajonuose situacija geresnė. Dažniausiai parduotuvėje dirbąs pats savininkas. Jis ir kasininkas, ir kontrolierius, todėl gali parduoti pigiau nei didmiesčių prekeiviai. Tačiau vilniečio žodžius paneigia Pakruojyje dėvėtais drabužiais prekiaujantis Žydrūnas Libonas. Nieko nesą kitaip.
„Dar neatsidarėme. Bandysime pradėti birželio antroje pusėje. Kol kas nėra prasmės. Nėra kas perka. Pakruojyje sunkiai pirkdavo ir iki karantino. Ateidavo vienas kitas, bet pirkimo nėra. Ne todėl, kad dėvėtų drabužių vengia, o todėl, kad pinigų neturi.
Žmonės turi daugiau uždirbti. Gaudami 400 jie negali sau leisti“, - porino pakruojietis.
Neaiškumas ne tik piniginėje
Žemaitijoje prekybos dėvėtais drabužiais tinklą sukūrusio Egidijaus Maneikio parduotuvės veikia Skuode, Mažeikiuose, Kretingoje, Palangoje, Plungėje. Iš viso šešios ir visos po dviejų mėnesių pertraukos gana sunkiai įsibėgėja. Anot savininko, priežasčių ne viena. Pirmiausia, baimė leisti pinigus, nes niekas nežino, kaip vystysis pandemija, todėl taupo. O antra, baimė eiti į parduotuves, o ypač kur prekiaujama prekėmis iš antrų rankų. Įtikėję sąmokslo teorijomis, žmonės bijo su drabužiais parsinešti virusą.
Niekas nėra žmonėms normaliai išaiškinęs, kad drabužiai dezinfekuoti. Kaip ir kitose parduotuvėse mes įpareigoti laikytis saugumo taisyklių patys ir to reikalauti iš pirkėjų“, - sakė verslininkas. Tos baimės ir stabdančios pirkimą.
„Per pusę, kas buvo iki karantino, pardavimai smuko. Kainų nebėra kaip mažinti. Viskas pasikeitė sulig karantinu. Dirba visos parduotuvės, tik darbo laiką sutrumpinome. Kam dirbti, jei nėra dėl ko dirbti. Bet mes tikimės, kad išlaikysime darbo vietas. Praeis viskas, čia tik laiko klausimas“, - nepraranda nuotaikos žemaitis.
Tikisi nesužlugti
Dvi dėvėtų drabužių parduotuves Alytuje ir vieną Druskininkuose valdanti Renata Kantaravičienė ne tiek nusivylusi, kaip kolegos. „Perka žmonės, nėra problemų. Drabužiai visur drabužiai. Ar „Akropolyje“ nauji, ar Alytuje dėvėti.
Dabar prekiaujame drabužiais iš siuntos, kurią iš Europos atsivežėme sausį, kai virusas dar nebuvo išplitęs. Apyvarta, palyginti su praėjusiais metais tuo pačiu metu, sumažėjo maždaug 30 proc., bet grįžta žmonės po truputį. Tikimės, pamažu viskas ateis į vėžes“, - neabejoja verslininkė.
Pirkėjų pagal amžių išskirti negalinti. Alytuje perka jaunimas ir vyresni. Šiek tiek požiūrį į dėvėtus drabužius Alytuje pakeitęs „Lidl“ su savo pigiais drabužiais. Kai kam atrodo, kad geriau pirkti naują, nors ir trumpai tarnausiantį. Bet daug ir tokių, kurie pigių kiniškų drabužių neišmainė į kokybiškesnius dėvėtus.
„Mes perkame iš Skandinavijos, o ten žmonės dėvi klasikinius, kokybiškus rūbus. Nemažai jų visiškai naujų“, - tikino alytiškė.
O šit Druskininkuose pagrindiniai klientai būdavę turistai bei baltarusiai.
Vis dėlto R.Kantaravičienė sutinka, kad prekyba dėvėtais drabužiais šiuo metu balansuoja ties riba. „Jei nebūtų valstybės pagalbos, būčiau galvojusi apie uždarymą. Valstybė suteikia galimybę verslui atsigauti, tad kaip nors išgyvensime“, - tiki verslininkė.
Reikalavimas - laikytis saugumo
Kaip „Vakaro žinioms“ sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė, dėvėtų rūbų parduotuvės turi prekiauti tik dezinfekuotais rūbais. Įsigijus dėvėtą rūbą, namie jis turi būti išskalbiamas, išlyginamas. Šią patirtį visuomenė jau turi būti įgijusi.
Dėl prekybos karantino laikotarpiu yra eilė Operacijų vadovo sprendimų, kaip turi būti užtikrintas tiek perkančiojo, tiek parduodančio saugumas. Darbuotojai dėvi kaukes ir pirštines, turi būti dezinfekcijos priemonės - tuo rūpinasi parduotuvių vadovai, dezinfekuojami visi paviršiai, parduotuvėse turi būti dezinfekciniai skysčiai, skirti ir darbuotojams, ir pirkėjams. Klientai irgi turi laikytis nustatytų taisyklių - į parduotuvę eiti tik dėvėdami kaukę ar kitą veido apsaugą. Tų, kurie nedėvi, paprašoma ją užsidėti. Draudimo ar kitų apribojimų matuotis drabužius nėra.
