“PKN Orlen” kaunasi dėl pelno Lietuvos sąskaita

Vakar premjeras Andrius Kubilius susitiko su naftos perdirbimo bendrovės “Orlen Lietuva” generaliniu direktoriumi Ireneušu Fanfara. Pokalbis vyko apie valandą su trupučiu, bet apie ką kalbėtasi, premjero atstovai stengėsi nuslėpti. “Orlen Lietuvos” atstovams pažadėjome nieko nekomentuoti”, - dienraščiui “Respublika” sakė Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis.

Lenkai neslapukavo

Skirtingai nei premjero žmonės, Lenkijos koncernui atstovaujantis I.Fanfara neslėpė, dėl ko buvo susitikęs su A.Kubiliumi. Po susitikimo išplatintame pranešime “Orlen Lietuva” generalinis direktorius netiesiogiai leido suprasti, kad buvo kalbėtasi apie Mažeikių įmonėje perdirbamos naftos krovos tarifus, dėl kurių dar bus deramasi mūsų valstybei priklausančioje įmonėje “Klaipėdos nafta”.

Išvakarėse “Orlen Lietuva” atstovai sukėlė skandalą “Klaipėdos naftoje”. Anot žiniasklaidos pranešimų, naftos perdirbimo įmonės atstovai demonstratyviai pasitraukė iš derybų salės, kai “Klaipėdos naftos” derybininkai nesutiko su mažesniu nei dabar taikomas šviesiųjų ir tamsiųjų naftos produktų tarifu. Per pastaruosius penkerius metus Lenkijos naftos milžinui “PKN Orlen” priklausanti gamykla mokėjo po 13,62 lito už toną, o dabar paprašė tarifą iš mūsų valstybei priklausančios įmonės sumažinti iki 8 litų už toną.

Sutartis dėl krovos “Klaipėdos naftos” ir tuometės “Mažeikių naftos” buvo pasirašyta dar 2002-aisiais, ji automatiškai turėtų būti pratęsta iki 2024 metų. Tačiau kasmet vyksta derybos dėl krovos tarifų. Anksčiau šios derybos būdavo tik formalumas. Pagal sutartį, prie ankstesnės kainos būdavo pridedama pusė pernykštės infliacijos, bet ne daugiau kaip 5 proc.

Pernai Lietuvoje užfiksuota 1,3 proc. infliacija, todėl krovos kaina kitais metais turėjo padidėti 0,65 proc. - iki maždaug 13,7 lito.

Tačiau šįkart “Orlen Lietuva” nutarė laikytis savo. Lenkų siekis irgi buvo aiškus - bet kokia kaina padidinti savo pelningumą. Todėl derybos ir buvo nutrauktos pačiu šiurkščiausiu būdu.

Graudino visuomenę

Po susitikimo su premjeru  A.Kubiliumi “Orlen Lietuva” vadovas stengėsi sugraudinti lietuvius, o gal ir mūsų valdžią.

“PKN Orlen” nuo pat atsiradimo Lietuvoje rimtai žiūrėjo į savo investiciją. Koncernas į Lietuvos naftos perdirbimo produktų gamyklos modernizaciją investavo daugiau nei 3,5 mlrd. JAV dolerių. Šiandien gamykla Mažeikiuose yra nepalyginti modernesnė ir geriau valdoma nei prieš 4 metus”, - tvirtino savo paties pranešime spaudai I.Fanfara.

Jis grasino, kad “PKN Orlen” valdyba pavedė tarptautiniam investicijų bankui “Nomura” įvertinti visus galimus šios investicijos ateities scenarijus - nuo “PKN Orlen” investicijų išsaugojimo Lietuvoje iki visų “Orlen Lietuva” akcijų pardavimo.

Bet to gali ir neįvykti, jei “Orlen Lietuvai” bus leista pakoreguoti krovos tarifą “Klaipėdos naftoje”. “Logistika yra svarbiausias faktorius siekiant pagerinti “Orlen Lietuva” pelningumą. Tuo tarpu jau trejus su puse metų nebuvo priimtas nė vienas bendrovei “Orlen Lietuva” naudingas sprendimas, o sulaukta daugybė nenaudingų, didžiausios Lietuvoje bendrovės rentabilumą mažinančių sprendimų”, - virkavo I.Fanfara.

Įmonė Lietuvai nesvarbi?

Vis dėlto Lietuva nėra linkusi nusileisti lenkų šantažui. Į konfliktą įsikišo net ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vakar prezidentė pareiškė, kad Lenkijos valstybės vadovas Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski), su kuriuo ji buvo susitikusi, kai šis atostogavo Lietuvoje, patvirtino, jog apie Lenkijos įmonės pardavimą iki šiol nėra kalbėta.

Taip pat valstybės vadovė pabrėžė, kad mūsų šalies ekonomikai “Orlen Lietuva” nėra gyvybiškai svarbi. “Ekonomikai tai nėra strateginė įmonė. Kad ir kas įvežtų kurą, sumokėtų tą patį pridėtinės vertės mokestį į Lietuvos biudžetą. Ji strategiška tik tam miestui tiek, kiek įdarbina mūsų žmonių, Lietuvos piliečių, ir tiek, kiek tie piliečiai sumoka į biudžetą. Tokia ir įtaka ekonomikai”, - teigė D.Grybauskaitė.