Rizikingi sprendimai

Nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius „Vakaro žinioms“ pasakojo, jog dabartiniu metu statybų rinka atrodo gana liūdnai. Naujos statybos butų pardavimai, ypač Vilniuje, sumažėjo maždaug 10 kartų.

„Jeigu paimtume šių metų pirmų trijų mėnesių vidurkį, tai sandorių kritimas yra apie 10-11 kartų. Kelias savaites iš eilės netgi buvo neigiami NT vystytojų pardavimai, tai reiškia, kad žmonės dažniau atšaukinėjo rezervacijas, nei buvo susitarta dėl naujų pirkimų. Aišku, tie neigiami pardavimai nebuvo dideli: -2, -3, vieną savaitę -10. Pardavimai šešias savaites praktiškai nevyksta, tai jau gana ilgai“, - kalbėjo ekspertas.

A.Antanavičiaus teigimu, nelabai yra ir prielaidų, kodėl artimiausiu metu turėtų kažkas kardinaliai keistis. Žmonės gyvena karantine, daug verslų negali veikti, daug žmonių sėdi be darbo, kitiems, dažnu atveju, sumažintos pajamos. Tiek nuotaikos yra prastesnės, tiek fundamentaliai žvelgiant pats nekilnojamojo turto įperkamumas yra prastesnis.

„Perkamumas nebebus toks, koks anksčiau. Iš čia išplaukia kitos problemos, mažai kas tikėjosi, kad gali ateiti tokia krizė. Investuotojai prisiėmę gana rizikingų sprendimų: prisiėmę paskolų, prisipirkę turto, tikėdamiesi, kad greičiau ir daugiau uždirbs, visa tai atsisuks prieš juos pačius, kadangi skolas aptarnauti reikia, reikia mokėti įmokas bankui net ir po atidėjimo. Jeigu pajamų nėra, po mėnesio trijų gali būti sudėtingų atvejų. Ir tai atsilieps visai rinkai, - sakė jis. - Žmonės jau tikisi, kad kainos bus mažesnės, tie, kam būsto reikia, jau nebeskuba jo pirkti. Natūraliai užsisuka laukimo ir neigiamo proceso ciklas.“

Laimės tie, kas laukė

Ar galima tikėtis būstų pigimo? A.Antanavičius tikina, kad kainos gali mažėti butų segmente, čia nemažą rinkos dalį sudarė investuotojai, kurie pirko butus nuomai ne tik iš savų pinigų, bet dažnai ir skolinosi, kad įsigytų daugiau butų. O dabar nuomos rinka irgi išgyvena stagnaciją.

Tiesa, kalbant apie namus, kotedžus, rinkos aktyvumas labai stipriai nepakitęs, nes čia pirkėjai dažniausiai būna šeimos, kurios būstą perka sau ir yra aukštesnės perkamosios galios.

Pasak NT eksperto, dabartinės krizės pasekmės gali būti panašios į 2008 m. krizės. Tuomet krizė prasidėjo nuo bankų griūties, nestabilumo finansų sistemose; dabar krizė prasidėjo nuo sveikatos, bet niekas negali paneigti, kad nepersimes į bankinį, komercinį sektorių. „Skatinimas, kuris iškėlė dabartinę ekonomiką, turėjo šalutinį poveikį, stipriai kilo NT kainos, kilo kainos akcijų rinkose, tai buvo visame pasaulyje. Sveikatos krizė grasina stipriai paveikti NT akcijų rinkų sektorius. Yra daug įsiskolinusių žmonių, įmonių, tai gresia dideliais nemalonumais“, - sakė A.Antanavičius.

Tiesa, ekspertas pabrėžė, jog krizės ateina ir praeina. Jo teigimu, žmonės, kurie turėjo santaupų, dabar turės geras galimybes pasinaudoti atpigusia darbo jėga, susiremontuoti namus, galų gale tą patį nekilnojamąjį turtą įsigyti pigiau.

Ekonomisto Audriaus RUDŽIO komentaras:

Prieš įsigyjant būstą visada reikia įsivertinti savo kreditingumą. Retas gali įsigyti būstą be paskolos. O paskola - tokia kupra, kurią gali užsikrauti tik tada, kai turi daugiau mažiau garantuotas ateities pajamas. Dabar pasaulis stovi prieš labai didelius neaiškumus, gali būti net labai gili krizė, kuri bus blogesnė už 2008 m. krizę.

Žmonės, kurie ruošiasi įsigyti būstą, jį gali pirkti kaip priemonę išvengti būsimos infliacijos, - jeigu jie turi daug pinigų. Bet jeigu nekilnojamasis turtas planuojamas įsigyti iš paskolos, aš nesiryžčiau to daryti.

Finansinis raštingumas labai svarbu, manau, kad žmonės tikrai yra pasimokę. Prisiminkime, kad tam tikru laiku emigracijos bangą paskatino būtent prisiėmimas paskolų būstams. Ir žmonės Lietuvoje nebegalėjo išsimokėti iš algos, juo labiau netekę darbo.

Darau išvadą, kad artimiausią dešimtmetį gali įvykti labai didelių socialinių pokyčių problemų. Manau, kad bus nemažai žmonių, kurių situacija pablogės. Pandemija yra vienas iš faktorių, t.y. papildomas, kuris arba priartina potencialią krizę,arba ją ateityje pagilins. Fundamentalios priežastys yra kitos - anksčiau susiformavusi Breton Vudso pasaulio finansų tvarka save išsėmė ir dabartinė kapitalizmo sistema save taip pat išsėmė.

Juk 2008 m. krizė, mano nuomone, rodo, kad dabartinė finansų ir ūkio sistema jau krizėje. Ir ji ne šios sistemos rėmuose, bet pačios sistemos krizė. Pagrindinė dabartinės krizės priežastis - pinigai pradėjo nebeveikti kaip anksčiau. Anksčiau, norint pagerinti savo turtinį statusą vartojimo lygį 10 proc., pakakdavo 15 proc. daugiau pastangų. Dabar reikia 50 proc. pakelti savo produktyvumą. Kalbu apie išsivysčiusias šalis. Vadinasi, pinigo stimulas silpnėja.