respublika.lt

Pinigų plovimas - finansų maras: pirmoji auka Lietuvoje?

(0)
Publikuota: 2020 sausio 12 13:18:01, Tomas GRAINYS
×
nuotr. 8 nuotr.
„Respublikos" koliažas.

Prieš pat Naujuosius Lietuvos bankas iš peties kirto Šiaulių bankui už netinkamai vertinamas pinigų plovimo rizikas, skyręs rekordinę 880 tūkst. eurų baudą. Tačiau ar griežtos sankcijos padeda kovoti su šiuo šiuolaikinės visuomenės finansų maru?

 

Lietuvos banko Riziką ribojančios priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė tikina, kad Šiaulių bankas gavo, ko nusipelnęs - nei per daug, nei per mažai. „Bauda yra skaičiuojama nuo finansų įstaigos bendrųjų metinių pajamų, taigi, vertinant banko dydį, bauda yra adekvati nustatytiems pažeidimams. Lietuvos bankas yra ėmęsis ir griežtesnių priemonių už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų pažeidimus - pavyzdžiui, ribojęs finansų įstaigų veiklą.“

Niekas tiksliai nepasakys, kokias sumas nusikaltėliai išplauna per Lietuvos bankus ir kitus finansų rinkos žaidėjus. Tačiau galima būti tikriems, kad tokia nusikalstama veikla mūsų šalyje vykdoma, o joje besisukančios sumos - įspūdingos. Neseniai didžiuosius, iki tol nepriekaištingos reputacijos, Skandinavijos bankus, turinčius filialų visuose Baltijos kraštuose, sudrebino keli pinigų plovimo skandalai, kuriuose nešvarių pinigų kiekiai skaičiuojami šimtais milijardų eurų. Vien tik „Danske Bank“ pernai pripažino, kad didelė dalis iš maždaug 230 milijardų JAV dolerių, kurie buvo „prasukti“ per jų Estijos filialą, galėjo būti neteisėti. Skandinavijos ir Baltijos šalių centriniams bankams tokios žinios nuskambėjo kaip į kovą kviečiantis ragas. Lietuvos banko Riziką ribojančios priežiūros departamento vadovė R.Bagdonienė teigia, kad po patikrinimų paaiškėjo, jog Lietuva liko šio skandalo nuošalėje.

„2015 m. Švedijos priežiūros institucija atliko visos „Nordea Bank“ AB ir „Danske“ grupių bankų pinigų plovimo prevencijos inspektavimą, kurio metu aptiko reikšmingų pažeidimų, skyrė poveikio priemones, davė nurodymus ištaisyti trūkumus, - pasakojo R.Bagdonienė. - Reaguodami į švedų institucijos patikrinimą bei siekdami įsitikinti, kad trūkumai šalinami visos grupės lygiu, Lietuvos bankas patikrino, kaip pinigų plovimo prevencijos reikalavimų laikosi „Nordea Bank“ AB ir „Danske“ Lietuvos filialai. Inspektavimo metu rasta tam tikrų trūkumų, apie kuriuos buvo informuota ir Švedijos priežiūros institucija bei patronuojantys bankai, tačiau kartu įsitikinta, kad filialai iš esmės tinkamai reaguoja į duotus nurodymus, diegia papildomas pinigų plovimo prevencijos priemones, automatizuoja procesus, siekdamas laiku reaguoti į įtartinas operacijas. Netrukus po inspektavimo abu filialai pateikė Lietuvos bankui informaciją, pagrindžiančią, jog Lietuvos banko inspektavimo metu rasti trūkumai buvo pašalinti. Šiuo metu Lietuvos bankas dalyvauja plataus masto bankų tyrime, kurį, bendradarbiaujant su ir kitomis Baltijos šalių priežiūros institucijomis, atlieka Švedijos priežiūros institucija.“

Ekspertai tvirtina, kad plečiantis finansinių paslaugų skaitmenizacijai, nusikaltėliai nusitaikė į vadinamąsias „Fintech“ įmones. „Lietuvos bankas „Fintech“ įmonių atžvilgiu nusiteikęs geranoriškai, tačiau su pažeidimais pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje nesitaikstome, - sakė R.Bagdonienė. - „Fintech“ įmones konsultuojame įvairiais reguliavimo klausimais, siekiame užtikrinti kad dar prieš gaudamos licenciją įstaigos aiškiai suvoktų, kokia yra Lietuvos teisinė aplinka ir kokie taikomi priežiūros reikalavimai veiklos vykdymo metu, konsultuojame pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos klausimais tiek individualiai, tiek ir organizuojame platesnius mokymus. Pastebėję, jog finansų įstaigos neskiria pakankamai dėmesio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai - reaguojame nedelsdami. Pavyzdžiui, viena bendrovė už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos pažeidimus per ketverius metus baudžiama trečią kartą. Paskutinį kartą buvo ne tik skirta beveik ketvirtadalio milijono eurų bauda, bet ir apribota veikla.“

Valdant „Fintech“ srities rizikas bendradarbiauja devynios Lietuvos institucijos, stiprindamas prevenciją Lietuvos bankas numato mūsų šalyje steigti pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centrą. Priežiūros departamento vadovė teigia, kad praeityje nusikaltėlių naudotos schemos yra žinomos, iš pamokų mokomasi. „Pinigų plovimo prevencijos teisinis reguliavimas nuo 2013 metų griežtėjo, priežiūra taip pat. Tai rodo tiek naujų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų gausa, tiek ir griežtas Lietuvos banko, kaip priežiūros institucijos, požiūris į reikalavimų laikymąsi. Be to, ir pačių komercinių bankų naudojamos priemonės ir sistemos, skirtos kovoti su pinigų plovimu, tapo gerokai pažangesnės ir leidžia daug greičiau bei tiksliau aptikti ir nustatyti galimai įtartiną veiklą“, - sakė R.Bagdonienė.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius pabrėžia, kad kovoti su „Fintech“ įmonių keliamomis grėsmėmis tampa vis sudėtingiau. „Visi finansų sistemos dalyviai yra susiję vieni su kitais. Jeigu per vieną iš sistemos dalyvių į ją patenka „nešvarūs“ pinigai ir jais santykinai nedidelėmis sumomis atsiskaitoma už realias, teisėtai parduodamas prekes ir paslaugas, tuomet atsekti tikrąją šių pinigų kilmę tampa kuo toliau, tuo sudėtingiau. Čia ir slypi didysis kovos su pinigų plovimu iššūkis.“

Anot Lietuvos bankų asociacijos prezidento, „pinigus plauna ne bankai, pinigus plauna nusikaltėliai“. „Nė vienas bankas nėra suinteresuotas tapti nusikalstamos schemos dalimi, nes klientų pasitikėjimas yra svarbiausia mūsų veiklos vertybė. Nusikaltėliai gali siekti pasinaudoti finansų sistema, bandydami įteisinti neteisėtai įgytas lėšas, kitaip tariant, plaudami pinigus“, - sakė M.Zalatorius.

„Nėra teisinga teigti, jog bankai plauna pinigus, - M.Zalatoriui pritarė R.Bagdonienė. - Nusikaltėliai mėgina išnaudoti finansų sistemą kaip priemonę, siekdami legalizuoti nusikalstamu būdu įgytas lėšas ar turtą. Lengviausia finansų rinkos dalyviais pasinaudoti, jeigu jiems trūksta kompetencijų ir žinių - tokiu atveju egzistuoja didelė rizika, kad vidinės procedūros ir kontrolės priemonės bus neefektyvios ir piktavaliai jas paprasčiausiai gali apeiti, pasinaudodami ir įstaigos darbuotojais ar vadovais.

Žinoma, kova su pinigų plovimu yra nuolatinė. Nusikaltėliai greitai reaguoja į pokyčius finansų rinkoje, naujas kontrolės priemones, todėl kovai su pinigų plovimų reikia bendrų sutelktų pastangų - tai yra tiek privataus sektoriaus, tiek priežiūros institucijų, tiek finansų žvalgybos padalinių, tiek teisėsaugos institucijų sutelktinio bendradarbiavimo.“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s