1 nuotr.Europos centrinio banko atlikta apklausa paneigė Lietuvos valdžios įtikinėjimus, kad grynuosius pinigus jau išstumia mokėjimo kortelės. Lietuvoje ir dar 18 euro zonos šalių gyventojai 79 proc. mokėjimų apsipirkimo vietose atlieka grynaisiais pinigais, 19 proc. mokėjimo kortelėmis ir 2 proc. kitais būdais.
Dažniausiai grynuosius pinigus mokėjimams pasitelkia Pietų Europos, Austrijos, Slovėnijos ir Vokietijos gyventojai. Pakankamai dažnai grynieji naudojami Airijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Slovakijoje. Mažiausiai grynuosius pinigus naudoja suomiai, estai ir olandai.
Dažniausiai grynųjų pinigų gaunama iš bankomatų, kurie daugumai gyventojų lengvai prieinami. Didžioji dauguma lietuvių tvirtina, kad bankomatus jiems pasiekti lengva, ir tik kas dešimtas teigia, kad jam kyla sunkumų. Be to, net trečdalis lietuvių mano, kad nominalų struktūra bankomatuose neatitinka jų poreikių ir norėtų, kad bankomatuose būtų galima gauti mažųjų nominalų (5 ir 10 eurų) banknotų.
Nors Europos centrinio banko atstovai tvirtina, kad dauguma gyventojų esant galimybei atsiskaitytų tik kortele, žmonių praktika tai paneigia. Vis dažnėjant kibernetinių atakų dažnėja ir tikimybė, kad atsiskaitymai kortelėmis sutriks. Be to, prieš keliaujant į svečias šalis kelionių organizatoriai pataria turėti grynųjų. Jei turi tikrų pinigų - gali atsiskaityti bet kur ir bet kada.
Grynieji pinigai Lietuvoje plačiai paplitę ir kaip taupymo priemonė. Net 37 proc. lietuvių turi grynųjų pinigų santaupų namuose ar banko seife, iš jų kas penktas turi atsidėjęs daugiau nei 1000 eurų. Euro zonoje tik Slovakijoje daugiau gyventojų laiko santaupas grynaisiais pinigais, o visoje euro zonoje grynaisiais pinigais kaupia kas ketvirtas.
Europos centrinio banko surengtoje apklausoje dalyvavo daugiau kaip 65 tūkst. gyventojų.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
