Sukilo valdžios vyrai, pradėjo teisintis, kad tikrai per didelė suma, ją reikėtų mažinti ir tokiu būdu galima būtų pirkti naujausius vaistus bei įrangą, didinti gydytojų atlyginimus ir pan. Žodžiu, rūškanoje sveikatos apsaugos padangėje nušvistų pavasario saulė. Įsijungė ir komentatoriai iš Seimo, paaiškinę, kad rezervas reikalingas, „norint patikti Briuseliui“. Nėra labai etiška juoktis iš kolegų, bet kiekvienas, įėjęs į Finansų ministerijos puslapį, mato populiariai išdėstytą biudžetų struktūrą ir visi pagrindiniai rezervai, kurių iš viso yra trys, kaip ant delno. Tai ką čia betirti. Belieka pridėti, kad ir SODROS rezervą šių metų gale pasieks apie 510 mln. eurų, irgi būtų ne pro šalį padidinti pensijoms ir kitoms socialinėms išmokoms. Gal ir čia sulauksime rimtų valdininkų pasiteisinimų, kodėl pensininkams jo neskubame padalinti.

O tirti tikrai yra ką, tik ne patį rezervų kaupimo faktą, o jų nepanaudojimo priežastis. Ir visos jos glūdi konstituciniame Fiskalinės sutarties įgyvendinimo įstatyme (FSĮĮ), priimtame 2014-11-16, kuris atsirado Europos Komisijos iniciatyva kaip atsakas į 2009 m. finansų krizę. Tai sudėtingas dokumentas, kurį, matyt, nelabai suvokia tyrėjai iš LRT, o ką bekalbėti apie Seimo narius. Svarbiausias jame yra 3 str., kurio dėl komplikuotos ir sunkiai suprantamos leksikos necituosiu, tačiau pasistengsiu trumpai apibūdinti esmę. Jame teigiama, kad jei prieš einamųjų metų biudžeto sudarymą per paskutinius penkerius metus iki tol buvusių biudžetų balansų vidurkis yra neigiamas, yra įvedami labai griežti einamųjų metų biudžeto išlaidų ribojimai, kas reiškia suvaržymus kelti algas, didinti pensijas bei pašalpas ir pan.

Tolimesniam nagrinėjimui teko pasitelkti Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų apžvalgas už 2018-2020 metus. Beanalizuojant aibę lentelių ir grafikų į paviršių iškilo įdomus ir, manau, valstybei garbės nedarantis vaizdas: jei SODRA ir PSDF nebūtų kaupę jokia ekonomine logika nepagrįstų rezervų, valstybės finansai būtų susidūrę su rimtomis problemomis. Iš tikrųjų, pagal minėtas ataskaitas, SODROS ir PSDF biudžetų perteklius svyravo nuo 0,4 iki 0,9 proc. BVP ir būtent jis iš esmės užtikrino Valdžios sektoriaus biudžetų perviršį 2017-2019 metais. Jei visos SODROS ir PSDF pajamos atitinkamais metais būtų išleistos, 2015-2019 m. valdžios sektorių biudžetų balansų vidurkis būtų buvęs neigiamas. Be to, 2020 m. numatytas rekordinis beveik 600 mln. eurų SODROS ir PSDF biudžetų perteklius, be kurio valdžios sektoriaus biudžeto struktūrinis deficitas 2020 m. būtų didesnis negu 2019 m. Mano nuomone, nė viena FSĮĮ nurodyta išimtis nebūtų patenkinta, taigi pagal 3 str., reikalavimus šiais metais bendros biudžeto išlaidos galėtų augti ne 5 proc., kaip numatyta, o žymiai mažiau, t.y. jos būtų apie 0,7-0,8 mlrd. eurų mažesnės negu suplanuotos šiems metams. Ką sakytų mokytojai, gydytojai, policininkai ir kiti valstybės tarnautojai, kuriems ir dabar jų gaunamos algos kelia alergiją. Tuomet apie reformas ir esminį gerovės kėlimą tektų ilgam užmiršti.

Taigi mes priversti padaryti labai aiškią išvadą: ir vėl pensininkai bei ligoniai gelbsti mūsų valstybės finansinį neįgalumą. Taip, būtent neįgalumą, nes nuo 2016 m., kada valdžios sektoriaus pajamos sudarė vos 29,9 proc. BVP (TVF duomenimis), per trejus metus ši dalis teišaugo vos 1,7 proc., ir mes toliau užtikrintai liekame tarp ES „lyderių“. Kaip tik todėl centrinės valdžios (arba Valstybės) biudžeto visą šį laikotarpį subalansuoti nepavyko ir jo deficitą „uždengė“ varguoliai pensininkai ir ligoniai, užtikrindami, kaip minėjome, teigiamą bendrą šalies finansinį balansą. Bet ar reikia tuo stebėtis, kai iš PVM „šešėlyje“ dingsta apie 25 proc. arba 1 mlrd. eurų, ne ką mažiau ir iš GPM, o iš viso per metus prapuola apie 2,5 mlrd. eurų mokesčių. Jau pabodo rašyti apie strateginį mokesčių sistemos peržiūros plano būtinumą, pasitelkiant geriausius Europos, ko gero, pirmiausia kaimynų estų ekspertus. O pradžiai bent reikėtų peržiūrėti Akcinių bendrovių ir Pelno mokesčio įstatymus, kurie, atrodo, kiauri kaip rėtis ir visokio plauko sukčiams yra didelė paspirtis. Vietoje to, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) skelbia tokią mokesčių mažinimo „inovaciją“, kad ją sukritikavo net Laisvosios rinkos institutas, paprastai visada siekiantis jei ne panaikinti, tai bent maksimaliai mažinti visus mokesčius. EIM išminčiai sugalvojo atleisti nuo jų 20 metų visus, investavusius „tam tikrose šakose“ bent 30 mln. eurų arba sukūrus 200 darbo vietų. Ir nors tai, daugumos ekonomistų nuomone, šiurkštus ekonominės logikos sudarkymas, ta idėja toliau stumiama su kažkokiu fanatišku atkaklumu. Kol žmonės tyli ir kenčia, matyt niekam susiklosčiusi padėtis nerūpi, įskaitant gerovės valstybės pranašą mūsų prezidentą. Dar daugiau, o kas galėtų paneigti, kad tokia padėtis kai kam nėra naudinga?