respublika.lt

Pensijų fondų klientai gaus mažesnes pensijas

(268)
Publikuota: 2023 vasario 13 10:55:00, Danas NAGELĖ
×
nuotr. 2 nuotr.
Arūno Bernacko koliažas

Pensijų fondų lobistai trimituoja, kaip gerai senatvėje gyvens jų klientai, mat prie „Sodros" pensijos gaus ir išmoką iš privačiai sukauptų lėšų. Tačiau fondams nepriklausantys ekspertai šį mitą negailestingai sutrypė. Dėl įvairiausių priežasčių. Tačiau svarbiausia, kas yra nutylima, - dalis pensijų fondų klientų, gausiančių dvi dalis (iš „Sodros" ir iš fondų), gaus mažiau nei tie, kurie liko ištikimi „Sodrai". Mat pirmiesiems „Sodros" pensijos dalis bus sumažinta daugiau, nei jie papildomai gaus iš fondų.

 

Nebetiki net valdantieji

2022-ieji pensijų fondų klientams buvo katastrofiški - fondų investicinė grąža buvo neigiama ir krito beveik 14 proc. Liaudiškai tariant, tokią dalį sukauptų pinigų fondai „praganė. O dar ir infliacija viršijo 20 proc., tad sukauptos sumos dar labiau nuvertėjo. Tą pripažino Lietuvos investicinių ir pensinių fondų asociacijos prezidentas Tadas Gudaitis, tačiau jis vis tiek tvirtina, esą viskas yra tvarkoje - pensijų kaupimas yra ne sprintas, o maratonas, „kurio finišas dažnu atveju yra tikrai sėkmingas".

„Ilgalaikio kaupimo nauda yra tikrai ir gana ženkli", - tvirtina T.Gudaitis. Esą per maždaug 20 metų, kai veikia fondai, jie sukaupė daugiau nei „suvalgė" infliacija (nors tuo pačiu pripažįstama ir tai, kad kai kurių senatvės sulaukusių pensijų kaupėjų mėnesio išmoka tesiekia... 8,49 euro).

Tačiau net Seimo valdančiųjų tokie teiginiai nebeįtikina. Štai Laisvės partijos lyderė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė dabar jau sako, kad prievartos mechanizmas, esantis dabartiniame pensijų kaupimo modelyje, yra sunkiai suderinamas su asmens apsisprendimu.

O pasak Liberalų sąjūdžio pirmininkės, Seimo vadovės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, Liberalų sąjūdis siūlo galimybę žmonės pasitraukti iš pensijų fondų arba panaudoti sukauptus pinigus tam tikroms reikmėms.

Fondų valdytojai nutyli tiesą


O svarbiausia, kad pensijų fondų kuriamos mitus neatremiamais argumentais griauna žinomas ekonomistas, bene geriausias pensijų sistemos specialistas prof. Romas Lazutka. Pasak jo, giriamasi, kad nuo pensijų fondų veiklos pradžios 2004 m. juose investuota suma išaugo tris kartus. Tačiau per tą patį 2004-2022 m. laikotarpį vidutinė alga padidėjo 4,6 karto (nuo 242 iki 1120 eurų). Panašus ir Sodros vidutinės pensijos augimas - nuo 108 iki 474 eurų (4,4 karto).

„Tai reiškia, kad fondo investuota pirma įmoka, nors ir išaugo nuo 6 iki 14 eurų, bet ji dabar sudaro nebe 2,5 proc., o tik 1,2 proc. algos. Siūlau skaičiuoti toliau. Įmokėję 6 tūkst. pradiniu laikotarpiu, jūs įmokėjote 25 mėnesines algas, o 2022 m. turite tik 12,5 mėnesinių algų sumą. Kadangi rezultatai tokie, jūs niekur jų ir negirdite. Maloniai esate informuojami, kad pensijų fondų grąža aplenkė infliaciją... Nenuostabu, kad būtent pastarąją logiką jums perša pensijų fondų valdytojai", - atkreipia dėmesį R.Lazutka.

Kai kurios šalys jau susiprato

Kadangi politikai vis garsiau kalba, kad reikėtų leisti žmonėms pasitraukti iš fondų, „Vakaro žinios" profesoriaus pasiteiravo, kaip tai turėtų vykti praktiškai - ar žmogus galėtų susigrąžinti visus sukauptus pinigus, ar tik tuos, kuriuos įmokėjo pats, o valstybės pervesti pinigai turėtų grįžti į valstybės biudžetą. O gal iš viso visi pinigai turėtų būti pervesti „Sodrai"? Gal yra dar koks nors kitas variantas?

Pasak ekonomisto, vieno atsakymo nėra, nes kiekvienas variantas turi savų pliusų ir minusų. Tačiau jis akcentavo, kad dažnai pastaruoju metu minimoje Estijoje, o gerokai anksčiau ir II pensijų pakopos steigimo pionierėse - Lenkijoje, Vengrijoje, Čekijoje - greičiau perprastos tų fondų investicinės nesėkmės ir parlamentai vienokiu ar kitokiu būdu įformino jų žlugimo faktą.

„Kitose valstybėse problema buvo sprendžiama labai įvairiai. Čekijoje viena valdžia įteisino fondus, o kita juos iškart panaikino, tad viskas užtruko labai neilgai. Lenkija vienu metu turėjo problemą su didžiuliu biudžeto deficitu, todėl tiesiog prisiminė, kad didžioji dalis pinigų fonduose yra pervesti valstybės (kaip, beje, ir pas mus, nes iš pradžių didelė dalis buvo pervedama iš „Sodros", vėliau - tiesiai iš valstybės biudžeto). Lenkai nusprendė, kad valstybės pinigai turi būti pervesti į sistemą, kurios atitikmuo pas mus - „Sodra". Mat suprato, kad padengti biudžeto deficitą yra svarbiau nei laikyti pinigus privačiuose pensijų fonduose ir juos išardė. Po to sukūrė vakarietišką sistemą. Kuria prasme vakarietišką? Nes žmonės ten gali kaupti savais pinigais.

Estijoje panaikinti fondus nusprendė nedidelė partija - kaip mūsų Laisvės partija. Ji buvo valdančiojoje koalicijoje. Ir kadangi į rinkimus ėjo su pažadu panaikinti fondus, koalicijai pagrasino iš jos pasitraukti, jei fondai nebus panaikinti. Ten žmonės gali pasitraukti iš fondų, gali likti, gali pinigus perkelti į investicinius fondus ir pan.", - vardino R.Lazutka.

Valstybė skolinosi... savus pinigus

Pasak jo, kai kuriose valstybėse netgi buvo planuojama tai, ką Lietuvoje itin propagavo Lietuvos laisvosios rinkos institutas - panaikinti ne fondus, o darinius, kurių atitikmuo pas mus yra „Sodra". Buvo manyta, kad jaunimas kaups privačiai ir senatvėje „Sodros" jiems nebereikės. Bet susivokta, kad be valstybinės sistemos išsiversti neįmanoma, kadangi privati sistema neįsipareigoja, pavyzdžiui, indeksuoti pensijas.

„Įdomu tai, kad Lietuvoje valstybė dažnai skolinasi iš privačių pensijų fondų. Valstybė iš biudžeto duoda pinigus privatiems fondams, o po iš jų skolinasi ir moka palūkanas. Ir tokias pajamas fondai vadina uždarbiu. Visiškas nonsensas.

Dar keisčiau buvo, kai į fondus pinigai būdavo pervedami iš „Sodros". Pati „Sodra" tada nebesudurdavo galo su galu, todėl iš bankų skolindavosi už palūkanas ir pasiekė kone 3 mlrd. eurų skolą. Bet į valdžią atėję „valstiečiai" nusprendė, kad į fondus reikia pervesti tiesiai iš valstybės biudžeto, „Sodros" skolas nurašė - pridėjo jas prie valstybės skolos. „Sodra" buvo išgelbėta, nes kai buvo milžiniškos skolos, nebuvo iš ko didinti pensijas", - priminė profesorius.

Sunku įtvirtinti teisybę

Kaip turėtų elgtis Lietuva, jei nuspręstų leisti žmonėms pasitraukti iš fondų? Pasak R.Lazutkos, reikia ieškoti teisingiausio varianto, o jį rasti labai sunku.

„Jei aš nekaupiu privačiame fonde, o jūs kaupiate, aš dirbu, moku mokesčius valstybei, o dalis tų mokesčių eina į jūsų sąskaitą fonde kaip vadinama skatinamoji valstybės įmoka. Todėl, aišku, nebūtų teisinga, jei jūs išeinate iš fondo ir pasiimate ir tą dalį, kuri yra sukaupta mano mokesčių dalimi.

Žmonėms, kurie kaupė fonduose, kai į juos būdavo pervedama iš „Sodros", bus sumažinta „Sodros" pensija. Jei įstatymai nebus pakeisti, tai gal galima išėjus iš fondo atiduoti visus pinigus, nes jie gaus mažesnę „Sodros" pensiją? Arba galima iš „Sodros" pervestus pinigus grąžinti į „Sodrą" ir anuliuoti sprendimą kaupusiems privačiai sumažinti „Sodros" pensiją.

Kiek „Sodra" pervedė yra žinoma, todėl nebūtų sunku tai padaryti. Bet tie pinigai uždirbo grąžą. Ką daryti su ja? Gal proporcingai padalinti? Jei žmogus moka 3 proc., o valstybė prideda 1,5 proc. ir tie pinigai uždirbo 10 proc., tai tuos 10 proc. padalinti proporcingai valstybei ir žmogui", - svarstė R.Lazutka.

Vis tiek pralošite

Vienareikšmiškai pasakyti, kiek sumažės „Sodros" pensija, neįmanoma, nes kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai. Pavyzdžiui, priklausys ir nuo to, kiek metų žmogus kaupė privačiai. Tačiau bus sumažinta tik už tą laikotarpį (maždaug už 12 metų), kai pinigai būdavo pervedinėjami iš „Sodros".

„Grubiai skaičiuojant, „Sodros" pensija turėtų būti sumažinta iki 10 proc. Kitaip tariant, jei jums būtų priklausiusi 500 eurų dydžio „Sodros" pensija, gausite apie 450 eurų. Anksčiau buvo kalbama, kad vis tiek išlošite, nes neteksite 50 eurų, bet iš privačių fondų kas mėnesį gausite apie 100 eurų. Tačiau dabar akivaizdu, kad taip nebus, iš fondų gausite mažiau nei 50 eurų (aišku, priklausys ir nuo sukauptos sumos). Reziumuojant - jei nebūtumėte kaupęs privačiai, vien iš „Sodros" gautumėte daugiau nei sudėjus „Sodros" dalį ir privačios pensijos dalį", - reziumavo prof. R.Lazutka.

Komentuoja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas SYSAS:

„Mes, socialdemokratai, registravome pataisas dėl savanoriško dalyvavimo pensijų fonduose - kad jis nebūtų priverstinis. Ir dar siūlome padidinti sumą iki 10 tūkst. eurų - tiek nesukaupus žmonės galėtų pasiimti pinigus ir išeiti iš fondo.

Aš pritarčiau idėjai, kad visi norintys galėtų pasiimti sukauptus pinigus kada nori. Ar visus, ar tik tuos, kuriuos įmokėjo patys, o ne valstybė - diskusijų klausimas. Prisiminkime, kad 2013 m. ir 2019 m. buvo numatytos dvi skirtingos galimybės. Vienu atveju žmogui buvo leista su visais pinigais grįžti į „Sodrą" ir dėl to „Sodros" pensija nesumažėjo. Kitu atveju buvo grąžinami pinigai ir išeinama iš fondo, bet tada „Sodros" pensija mažesnė. Viskas priklausytų nuo to, kokį įstatymą priims įstatymų leidėjas. Mat kitose šalyse yra įvairių praktikų. Vienur sukauptos sumos buvo nacionalizuotos ir pervestos į valstybės biudžetą, kitur, kaip Estijoje, leido pasiimti visus pinigus, bet nuo jų reikėjo sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Pas mus įstatymo kol kas nėra, todėl galima tik spėlioti. Seime kol kas apie tai nediskutuojama".

Keista versija

Lietuvos bankas (LB) vakar pateikė savo versiją dėl to, kas vyksta pensijų fonduose. Tačiau ji skamba labai neįtikinamai.

Panašu, kad LB, kuris yra finansinių įstaigų priežiūros institucija, labiau yra linkęs ne kontroliuoti pensijų fondus, o jiems advokatauti. Vakar pradėdamas spaudos konferenciją LB valdybos narys Simonas Krėpšta netgi žodis į žodį atkartojo Lietuvos investicinių ir pensinių fondų asociacijos prezidento Tado Gudaičio citatą, kad pensijų kaupimas yra ne sprintas, o maratonas. Todėl esą yra ir sėkmingų, ir nesėkmingų atkarpų, bet pirmųjų neva yra daug daugiau. Privalomai kaupti esą yra naudinga, nes visuomenė senėja ir ateityje vieną pensininką išlaikys nebe du dirbantieji, kaip dabar, o mažiau. Todėl ir „Sodros" pensijos mažės. Vidutinė pensija Lietuvoje jau ir dabar nesiekia 50 proc. buvusios algos, kai pažangiose valstybėse ji siekia 70-80 proc. buvusios algos. Privatus kaupimas esą šią situaciją pagerins.

„Antroji pakopa yra svarbi Lietuvos pensijų sistemos dalis, kuri būsimiems senjorams gali užtikrinti iki 30 proc. didesnes pajamas senatvėje", - tikino S.Krėpšta. Ir pateikė pavyzdį: jei kaupiama bus kaip dabar (3 proc. nuo algos moka dirbantysis, 1,5 proc. prideda valstybė), 1984 m. gimęs žmogus, į pensiją išėjęs 2049 m., „Sodros" pensijos gaus 713 eurų, iš pensijų fondų prisidurs 235 eurus. Tiesa, neaišku, iš kur šie skaičiai traukti, nes dabar daug pensijų fondų klientų iš jų kas mėnesį gauna vos nuo kelių iki keliasdešimt eurų, o ir „Sodros" vidutinė pensija tesiekia 542 eurus.

S.Krėpšta įsitikinęs, kad sistema nėra be trūkumų, todėl ją reikia tobulinti, bet ne iš esmės - prieš priimant esminius sprendimus pirma reikia 9 kartus pamatuoti. LB siūlo kelis pokyčius. Pavyzdžiui, tobulinti komunikaciją, neigiant „mitus", kenkiančius pensijų fondų įvaizdžiui; suteikti daugiau lankstumo dėl automatinio įtraukimo į antrosios pakopos pensijų kaupimą (pakartotinio įtraukimo skaičiaus mažinimas, atsisakymo galimybių didinimas); ieškoti galimybių mažinti leistinus atskaitymus iš pensijų fondų turto (pvz., atskaitymai pensijų kaupimo bendrovės naudai galėtų būti daromi tik tais atvejais, kai turto išsaugojimo pensijų fondas generuoja teigiamą grąžą. Jei grąža neigiama, „sėkmės mokestis" būtų nulinis).

LB atstovas pabrėžė, kad kai kuriose šalyse - Danijoje, Suomijoje, Islandijoje, Švedijoje, Latvijoje - pensijų kaupimas yra netgi privalomas, įmokos į juos, siekiančios apie 10 proc. pajamų, traktuojamos kaip privalomi mokesčiai.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
80
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (268)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar gerai atidirbo Seimas šią pavasario sesiją?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar kada nors šaudėte iš šaunamojo ginklo?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+13 +21 C

+15 +23 C

+16 +23 C

+21 +28 C

+25 +30 C

+21 +28 C

0-4 m/s

0-3 m/s

0-4 m/s