7 nuotr.Karantino metu dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų neteko darbo. Ekonomistai gąsdina, kad krizė dar tik prieš akis, o valdžia jau dalina pasiskolintus milijonus. Štai neseniai beveik 550 mln. eurų pandemijos padarinių suvaldymui Vyriausybė paskirstė ministerijoms ir liepė kuo greičiau sugalvoti, kur juos panaudos.
Pasitaškys
Premjeras Saulius Skvernelis ir finansų ministras Vilius Šapoka gegužės 6 d. pasirašė Vyriausybės nutarimą, kuriuo šimtai milijonų skiriami ministerijoms ir prašoma pinigų panaudojimo sutartis sudaryti jau iki liepos 6 d. Ministerijos suskubo ieškoti, kam panaudoti pinigus.
200 mln. eurų skirti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Iš jų pusė - Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano, tikslo „Padėti verslui išsaugoti likvidumą“ priemonei „Pagalbos verslui fondas“ įgyvendinti - Pagalbos fondui finansuoti. Kita pusė - priemonių plano „Padėti verslui išsaugoti likvidumą“ priemonei „Subsidijos mikro įmonėms“ įgyvendinti - labai mažoms įmonėms finansuoti.
Menkutis vienas milijonas eurų skirtas Finansų ministerijai. Už tuos pinigus ministerija turėtų įsteigti Valstybinių investicijų valdymo agentūrą, kuri bus atsakinga už Pagalbos verslui fondo valdymą. Dar beveik tiek - 978 776 eurai skirti Susisiekimo ministerijai - kroviniams pristatyti į Lietuvą, siekiant suvaldyti naujojo koronaviruso plitimą.
Daugiausiai - 345 mln. eurų - kitiems gavėjams, įgyvendinant ekonomikos skatinimo tikslus.
Auksiniai tyrimai
Tarp šių gavėjų - ir Lietuvos mokslo taryba. Nurodoma, kad 1,45 mln. eurų skiriama trumpalaikių mokslinių tyrimų dėl COVID-19 pandemijos vykdymui. Pati taryba projektams buvo skyrusi 0,7 mln. eurų, tad iš viso konkurso, kuriam buvo pateikti moksliniai tyrimai, bendras biudžetas pasiekė 2,12 mln. eurų. Finansavimui atrinkti 29 projektai. Jų įgyvendinimui skirta nuo 33 tūkst. iki beveik 100 tūkst. eurų finansavimas. Tyrimai turi būti atlikti per pusę metų - iki šių metų pabaigos.
Tokie greiti ir tokie brangūs?
Beje, sužinoti, kokie ekspertai vertino projektus - neįmanoma. Ekspertų, atlikusių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros konkursinių paraiškų ar ataskaitų vertinimą, sąrašai skelbiami kas antrus metus.
„Vakaro žinios“ nusprendė pakalbinti daugiausiai lėšų gavusių tyrimų autorius. Tiesa, ne visi sutiko kalbėti.
Vienas iš finansuotų tyrimų - „Su COVID-19 susijusių ekonominės veiklos apribojimų ir valstybės intervencinių priemonių poveikio Klaipėdos regiono įmonėms efektyvumo vertinimas“. Jo vadovė - Klaipėdos universiteto doc. dr. Rasa Viederytė. Projekto vertė - 91 919 eurų. Daug?
„Vakaro žinių“ kalbinta R.Viederytė sakė, kad šios sumos vos pakaks apmokėti prie projekto dirbsiančių 11 tyrėjų darbą: „Atvirai sakant, vienam žmogui „į rankas“ teks apie 4000-4500 eurų. Padalinus per visą tyrimo laikotarpį, tai nėra daug. Dirbs 11 tyrėjų po 0,1-0,2 etato. Faktiškai visi mokslininkai dirba ir kitus darbus. O dar mokesčiai ir netiesioginės išlaidos. Straipsnių maketavimui, talpinimui ar recenzavimui reikės apie 15-17 tūkst. eurų.“
Tyrėjai projekto veiklose ketina atlikti detalią esamos situacijos analizę (veiklos apribojimų sukelto socioekonominio poveikio detalizavimas pagal ūkio sritis ir įmonių tipus, vykdytų valstybės intervencijų analizė ir palyginimas su užsienio šalyse taikytomis priemonėmis, ekonomikos sektorių specifikos išgryninimas). Bendradarbiaujant su Klaipėdos regiono įmonėmis, planuojamos kiekybinės ir kokybinės apklausos, socioekonominių duomenų analizė, atvejo studijos. Atlikus visas veiklas tyrėjai pateiks išvadas ir rekomendacijas dėl valstybės intervencijų verslui ateityje panašiomis aplinkybėmis.
Vertė didesnė už iniciatyvą
Kitas planuojamas tyrimas - „Sergančiųjų ūminiu miokardo infarktu pacientų diagnostikos ir gydymo algoritmai COVID infekcijos metu“, kurį atlikti kartu su kolegomis ketina Kauno klinikų išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. dr. Olivija Gustienė. Šio mokslinio tyrimo tikslas bus parengti pacientų, ištiktų ūminio miokardo, tyrimo ir gydymo taktikos rekomendacijas COVID-19 pandemijos metu. Taip pat sukurti bei įdiegti efektyvius mokymo metodus, pritaikomus tiek įprastomis, tiek karantino sąlygomis.
Kaip „Vakaro žinioms“ sakė kardiologė, koronaviruso pandemija prisidėjo prie to, kad pastaruoju metu pacientams buvo atlikta 57 proc. mažiau invazinių procedūrų pasaulyje. Tyrime mokslininkai analizuos Kauno klinikų ir Šiaulių Respublikinės ligoninės patirtį karantino metu. „Bus surinkti Lietuvos duomenys, jie bus įvertinti. Bus reikalingas duomenų surinkimas ir analizė. Turėsime įvertinti ir iki karantino, ir karantino laikotarpiu sirgusių asmenų duomenis. Tai nėra lengva net ir naudojant elektronines sistemas ir duomenų bazes. Reikia įvertinti, kodėl paslaugos buvo nesuteiktos arba neprieinamos: ar tai buvo klaida, ar diagnozavimo sunkumas, o gal aplaidumas. Analizuosime, kiek buvo atlikta procedūrų, koks buvo jų prieinamumas. Pagal tai bus sukurti algoritmai ateičiai, kaip būtų galima išvengti visų pasitaikiusių nesklandumų. Negalime žinoti, ar rudenį nesulauksime antrosios bangos“, - sako O.Gustienė.
Projekto įgyvendinimui skirtas finansavimas - 98 345 eurai. Projekto vadovė sako, kad ši suma, palyginus su tuo, kokios vertės bus tyrimas, - ne tokia ir didelė: „Padalinus šią sumą iš tyrime dirbsiančių asmenų skaičiaus ir įvertinus darbo apimtis, manau, tai yra racionali suma.
