1 nuotr.Lietuviai verkia sėdę bankų kišenėn. Ar visoje Europoje skolininkai verkia? Tikrai ne. Pavyzdžiui, Švedijoje būsto paskolą galite gauti vos su 1,5-2 proc. metų palūkanų.
Lietuvoje komercinių bankų atstovai įtikinėja, kad 10-14 proc. būsto paskolų palūkanos metams normalios. Kitaip neva ir būti negali. Įtikino lietuvius užsienio bankininkai ir jų samdyti “ekspertai”. Todėl jiems nesunku ir paskutines kelnes skolininkams gintaro šaly numauti.
Negali būti!
Žinomiausi Lietuvoje vargstantys bankai - švedų. Tad “Vakaro žinios” suka į Švediją. Į žinomiausią lietuviams - “Swedbank”. Ką Švedijoje eiliniam švedui, norinčiam įsigyti būstą, gali pasiūlyti? Siūlo paskolą nacionaline valiuta (Švedijos kronomis) su... 1,97 proc. metų palūkanomis. Ne, jums akyse nesidvejina. Kablelis tarp skaičių padėtas vietoje.
“Vakaro žinių” žurnalistai irgi pamanė, kad tokios palūkanos yra gryniausias akių dūmimas arba klaida. Kreipėmės į Švedijos bankų asociacijos atstovę Leną Barkman. Kokie čia procentai?
Ponia Lena nustebo sužinojusi, kad “Swedbank” siūlo tokias palūkanas. “Manau, galėtumėte nusiderėti iki 1,5”, - pasibaisėjo žvėrišku bankininkų apetitu L.Barkman.
Negali būti?
Grįžtame į Lietuvą. Čia skolinantis būstui per metus teks sumokėti 12 proc. palūkanų. Stebuklas. Lietuvos bankų asociacijos pirmininkas Stasys Kropas, skaičiais priremtas prie sienos, mikliai išpoškino pasiteisinimą, kodėl lietuviai jau be kelnių.
“Matote, ten yra daug vyriausybinių programų, kai kur teikiamos net ir šimtaprocentinės garantijos, bankai euro zonoje gali laisvai skolintis iš centrinio banko, likvidumo pakankamai, todėl situacija šituo atžvilgiu lengvesnė. Resursai pigesni”, - tikino S.Kropas.
Tad prašome paaiškinti: kodėl tie patys bankai Švedijoje, Norvegijoje skolina už 1,5-2 proc. palūkanų, o Lietuvoje - už 12?
“Lietuvoje yra šalies rizika. Tai dabar ir skandinavų bankai nebeskolina taip, kaip anksčiau skolino saviems skyriams. Jie turi įkalkuliuoti šalies riziką. Todėl nesvarbu, kad Skandinavijos bankai”, - įtikinėja S.Kropas.
Bankininkų bankininkas įtikinėjo, kad skandinavų pagrindiniai bankai jokiu būdu negali mesti savo pigių lėšų į Lietuvą, mat tektų konvertuoti valiutą. O tai bankams kažkodėl kainuotų. Tad dabar kainuoja žmonėms.
“Bankai gali pasiskolinti iš savo motininių bankų. Bet litais pasiskolinti negalima. Ir iš Lietuvos banko negalima. Čia jau motina negali padėti - ji eurų turi, bet reikia litų”, - skundėsi jis.
Tyčia skurdina
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas Butkevičius aiškino paprasčiau: Lietuvoje bankai ir pelnosi, ir tyčia skurdina lietuvius.
“Kai finansų komitetas buvo susitikęs su Lietuvos banko vadovais, apie tai kalbėjome. Buvo keistas paaiškinimas: trūksta litų. Na tai gal tada reikia tartis su bankais, kad pakeistų į eurus. Reikia ieškoti sprendimų, o ne palikti mus likimo valiai”, - piktinosi A.Butkevičius.
Anot parlamentaro, viena iš priemonių priversti bankus nežlugdyti žmonių - priimti jiems nepatogius įstatymus, draudžiančius atimti paskutines kelnes: “Jei bankai nesikalba, yra tam tikrų priemonių - fizinių asmenų bankroto, kitų įstatymų, kurie neigiamai jiems atsilieptų. Negalima ant žmonių pečių perkelti ekonominės krizės padarinių, kuriuos ir sukėlė komerciniai bankai.”
Problemų nemato
- Lietuvoje palūkanų normos dvigubai didesnės net nei kaimynėje Lenkijoje. Ko tyli Lietuvos bankas?
- Lenkai palūkanas nusistato patys, jų valiuta nepririšta. O pas mus kursas fiksuotas - palūkanos importuojamos, užsidedamos vietinės rizikos premijos. Pavyzdžiui, rinkų suvokimas, kad litas bus devalvuotas. Apie tai šnekama 15 metų. Latvijoje prasidėjusi panika persimetė į Lietuvą. Dėl to litų palūkanos skiriasi.
- Tai kodėl patys bankai kelia tą paniką?
- Bankų nepasitikėjimas vieni kitais. Jie nenori skolinti vieni kitiems. O kad tarpbankinės palūkanos persiduoda į palūkanas litais, čia ir yra problema.
- Kodėl skandinavų bankai saviškiams skolina beveik dešimtkart pigiau?
- Švedijos krona nėra susieta su euru. Čia kaip ir Lenkijoje - centrinis bankas mažina palūkanas ir tai persiduoda paskolų rinkai. Ten ir bankų pasitikėjimas vieni kitais yra didesnis.
- Tai kaip paaiškinti, kad skandinavų bankai nepasitiki patys savimi, neleisdami čia skolinti pigiau?
- Pas mus gerokai didesnis ekonomikos nuosmukis, sprogo nekilnojamojo turto kainų burbulas. Tai yra nepasitikėjimas klientais.
- Kodėl Lietuvos bankas nieko nedaro?
- Problemos didelės nėra. Žmonės masiškai pereina prie paskolų eurais. Žmonės patys bėga nuo tų litų. O tarpbankinės palūkanos yra visada kvestionuojamos. Tad mes čia nelabai ką galime padaryti.
