Per pirmąsias keturias Vyriausybės taupymo lakštų emisijos platinimo dienas gyventojai rezervavo jų iš viso už 23,1 mln. eurų, nors Finansų ministerija tikėjosi, kad paklausa bus daug mažesnė - apyvarta sieks nuo 1 iki 4 mln. eurų.
Finansų ministerija praneša, kad nuo pirmadienio sudaryta 1890 sutarčių. Už šią naują vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų emisiją bus mokama 3,7 proc. metinių palūkanų. Ji bus platinama iki rugpjūčio 21 d. imtinai, išperkama - 2024 m. rugpjūčio 22 d.
Lakštai platinami per Finansų ministerijos pasirinktus platintojus - „Swedbank" arba SEB. Per minėtą laikotarpį „Swedbank" sudaryta 1514 sutarčių įsigyti lakštų už 19,6 mln. eurų, SEB - 376 sutartys už 3,5 mln. eurų. Kiekvienas, norintis jų įsigyti, tą gali padaryti per Finansų ministerijos pasirinktus platintojus, „Swedbank" arba SEB, jų internetiniame banke keliais mygtukų paspaudimais. Pasak ministerijos, SEB sudarys galimybę lakštų įsigyti ir banko padaliniuose.
Kai ateis laikas juos išpirkti, investuotojui nieko nereikės daryti - pinigai už išpirktus vertybinius popierius ir jam priklausančios palūkanos automatiškai bus pervesti į tą pačią sąskaitą, iš kurios buvo padarytas apmokėjimas už įsigyjamus lakštus.
Ministerija primena, kad lakštai yra Vyriausybės vertybiniai popieriai, kuriuos gali įsigyti tik fiziniai asmenys. Teigiama, kad tai - saugi investicija, generuojanti grąžą, panaši į terminuotus indėlius banke, tik šiuo atveju gyventojai savo santaupas patikėtų Vyriausybei. Savo ruožtu Vyriausybei lakštai yra galimybė formuoti dar vieną skolinimosi priemonę - pasiskolinti iš gyventojų tiesiogiai ir tokiu būdu pritraukti kitur neinvestuotas santaupas.
Lakštų palūkanų normos kiekvienai emisijai nustatomos atsižvelgiant į atitinkamos trukmės Vyriausybės valstybės vardu skolinimosi palūkanų normos vidurkį, jos nustatomos ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki taupymo lakštų platinimo pradžios ir skelbiamos kartu su kitomis lakštų emisijos platinimo sąlygomis Finansų ministerijos svetainėje.
Savaitės pradžioje prognozės buvo kur kas kuklesnės. Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir investavimo skyriaus vedėja Toma Sasnauskienė informavo, kad iš pirmadienį pradėtų platinti lakštų Finansų ministerija galėtų pasiskolinti nuo 1 mln. iki 4 mln. eurų. Tokią išvadą ji padarė remdamasi statistika: iki tol iš vienos VTL emisijos valstybė pasiskolindavo apie 1 mln. eurų. 4 mln. eurų siekė didžiausia pasiskolinta suma.
„Manome, kad panašiai turėtų būti ir šiuo metu", - pirmadienį LRT radijui sakė T.Sasnauskienė.
Jos teigimu, ministerija neturi užsibrėžusi konkretaus rodiklio, kiek VTL turėtų būti išplatinta.
„Konkretaus tikslo, kad norime išplatinti kažkiek milijonų, neturime. Čia daugiau yra priemonių diversifikavimas ir gyventojams sudaroma galimybė skolintis", - teigė V.Sasnauskienė.
Su pertraukomis lakštus Vyriausybė platino nuo 1999 iki 2021 metų. Tačiau prieš dvejus metus Ingridos Šimonytės Vyriausybė taupymo lakštų programą nusprendė nutraukti. Buvo aiškinama, kad dėl to, jog tuo metu dominavo nulinės bazinės palūkanos, todėl gyventojai nebuvo suinteresuoti skolinti.