1 nuotr.2007-aisiais, prasidėjus Lietuvos kaimo plėtros programai, ūkininkams buvo suteikta galimybė didinti žaliavų perdirbimą ir investuoti į modernesnę žemės ūkio techniką. Tokiu būdu ūkininkus įpareigojant finansiškai ir įklampinant juos į skolas. Dėl šios programos subtilybių bankrutavus ne vienam ūkininkui, pradėta kalbėti apie ES paramos klastą, nenaudą Lietuvos ūkiui, žemei ir nuosavybei.
2004-aisiais, įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvoje įvairioms sritims atsirado niša gauti vadinamuosius europinius pinigus. Taip į šimtamilijonines skolas buvo įklampinta ne tik valstybė, bet ir jos piliečiai. Nuo 2007-ųjų prasidėjusi programa „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas” ir „Žemės ūkio valdų modernizavimas” į skolas įtraukė ir Lietuvos ūkininkus.
Atsiradus progai nusipirkti naują žemės ūkio techniką, nuolat buvo akcentuojamas dirbamos žemės našumas ir kad investicijos greitai atsipirks.
Ūkininkai, pasinaudoję galimybe, suskubo imti paskolas iš bankų, kurių 50 procentų rėmė ES fondai. Tačiau ne visi atsižvelgė į teikiamos paramos ir paskolos sąlygas. Mat pusę paskolos sumos ūkininkui reikia dengti, mokėti nemažas palūkanas bankui, o taip pat atsakyti už įsigytą techniką savo kišene. Pavyzdžiui, jei kas nors pavogė traktorių, už savo pinigus reikia nupirkti kitą tokį patį arba grąžinti gautą ES paramą, t. y. likti skolingiems bankui visą imtą paskolos sumą arba imti dar tokią pačią ir dvigubai įsipareigoti bankui.
Gavus paramą - brangiau
Kauno rajone ūkininkaujantis Vytautas Žilinskas ES paramą įvardijo kaip ūkininkų įklampinimą į skolas.
„2008-2010 metais galėdavai gauti 50 proc. europinę paramą. Turi visą sumą paimti iš banko, tuomet teikti paraišką europinei paramai. Jeigu perki traktorių už 300 tūkst. litų, paramos prašai pusės sumos, ir po to ją pervedi bankui”, - apie paskolos sistemą aiškino ūkininkas.
V.Žilinsko teigimu, tai tik priverčia įsipareigoti bankui, nes dar moki ir palūkanas.
„Dažnai bankui neužtenka garantinio fondo garantijos ir papildomai prašo užstatyti žemę ar kitą turtą. Nors garantijų fondui moki mokestį už suteikiamą garantiją paskolai ir paramai, po to turi užstatyti kitą savo turtą”, - apie finansinius įsipareigojimus prabilo ūkininkas.
Pasak V.Žilinsko, techniką žemės ūkiui taip pat turi pirkti specializuotą, tik ES šalyse gaminamą ir dažniausiai gerokai brangesnę.
„Galima pirkti tik atitinkančią Europos Sąjungos standartus. Negalima įsigyti NVS šalių ar ES nepriklausančiųjų technikos, kuri 30 tūkst. litų ar dar labiau yra pigesnė”, - apie pirkinių peripetijas kalbėjo V.Žilinskas.
Uždirbama iš ūkininkų
Pagal šią ES programą V.Žilinskas pats yra pasiėmęs nemažą paskolą žemės ūkio technikai įsigyti.
„Ėmiau 700 tūkstančių litų paskolą, turėjau įsipareigoti bankui ir mokėti ne tik paskolą, bet ir palūkanas”, - pasakojo ūkininkas.
Jo teigimu, su paskolomis irgi yra visokių niuansų. Jei tavo derlius nebuvo toks geras, bankui to nepapasakosi. Dauguma ten sėdinčiųjų yra baigę popierinę bankininkystę ir jie nelabai supranta, kodėl pas ūkininką po metų gali būti minusinis balansas.
„Ūkininkas per vasaros sezoną ir derliaus nuėmimo laikotarpį turi užsidirbti visiems metams”, - apie ūkininkavimo ypatumus kalbėjo V.Žilinskas.
Pasak jo, visi galvoja, kad ūkininkai gauna didelius europinius pinigus.
„Gauni tik daiktą, o paskui jau viskas iš mano kišenės. Šiuo atveju uždirba bankas - gauna ne tik paskolą, bet ir palūkanas, traktoriaus pardavėjas, traktoriaus servisas, darbuotojai. Išeina didelis ratas žmonių, kurie uždirba”, - pasakojo V.Žilinskas.
Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovės Donatos Macevičienės teigimu, šiai programai ES finansavimas kitais metais baigsis. Čia paskolomis pradėjo gundyti bankininkai, mat šiais metais grūdų derlius - 4 mln. tonų, maždaug 1 mln. tonų daugiau nei įprastai.
Geriau be ES
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus Jono Sviderskio teigimu, vienas iš minusų ES rėmimo yra tas, kad žemės techniką privalu pirkti tik nurodytą, neretai daug brangesnę ir tik iš ES šalių.
„Tokia yra tvarka ir taisyklės. Pardavėjai, žinodami, kad ūkininkai gauna paramą iš ES, tuo skuba pasinaudoti ir užsikelia kainas”, - pasakojo J.Sviderskis.
Jo teigimu, tokia pati situacija ir su pieno ūkiu. Supirkėjai, žinodami, kad žemdirbiai gauna kvotines išmokas už pieną iš ES, iš karto sumažina supirkimo kainas.
„Mūsų asociacija visada sakė ir dabar sakome, kad geriau būtų, jei nebūtume gavę ES paramos. O dabar gaudami paramą mokame daugiau už techniką ar supirkimą”, - aiškino J.Sviderskis.
Andriejus Stančikas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas:
Tam tikra prasme ES padarė meškos paslaugą, nes kai kurie ūkininkai neapskaičiavę pasiėmė paskolas paramai gauti. Tai tarsi susigundymas nuolaida, nes gavus paskolą, parama buvo 40-50 proc., janiesiems ūkininkams net 60 proc.
Tai ES žaidimas, nes ūkininkas vis tiek investuoja savo pinigus, bet kartu tai kai kuriems ūkininkams sukūrė finansines problemas, priklausomybę bankams.
Ūkininkavimas toks nenuspėjamas dalykas, negali apskaičiuoti savo derliaus ar jo numatyti. O parama teikiama su sąlyga, kad 5 metus nekeisi ūkininkavimo krypties.
Žemės ūkio technikos pirkimo sąlyga taip pat nelabai apsimokėjo kai kuriems ūkininkams. Gaudamas paramą perki daug brangiau nei pirktum negaudamas paramos. Taip pat šioje situacijoje nemažai pelnosi ir bankai, mat jiems atitenka apie 20 procentų sumos, nes mokamos didžiulės palūkanos.
Faktai
ES paramos purtosi daug kitų verslininkų. Iki pernykščio rudens (tai naujausi duomenys, pateikti Nacionalinės mokėjimų agentūros) 455 Lietuvos įmonės atsisakė 435 mln. litų paramos. Pavyzdžiui, „Alytaus baldai” atsisakė 15 mln. litų, „Anšilas” - 10 mln. litų, „Bonika” - 8,8 mln. litų, „Vilniaus degtinė” - 3,45 mln. litų, „Klaipėdos kartonas” - 6,4 mln. litų.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
