Nuomos rinkos laukia neramūs laikai

Nuoma turėtų pigti

Nekilnojamojo turto brokerės Jovitos Aleksejūnienės teigimu, šiuo metu nuomos rinka yra sustojusi.

„Pasiūla yra tiek senos, tiek naujos statybos būstų, tačiau žmonės laukia kainų kritimo. Tiksliau, nedidelis kainų mažėjimas jau pastebimas, tačiau, manau, prasidėjus šildymo sezonui jos turėtų dar labiau nukristi, - prognozavo ji. - Tuos nuomotojus, kurie dar tikisi gauti gerą kainą, raginčiau ją jau dabar atitinkamai sumažinti. Tarkim, jeigu naujos statybos 2 kambarių buto Pilaitėje nuoma mėnesiui neseniai kainavo apie 800 eurų, tai dabar jį galima išsinuomoti už 700 eurų. Senos statybos 1 kambario buto nuoma nuo 450 eurų sumažėjo iki 350 eurų.

Suprantama, kad daugelis nuomininkų ieško naujos statybos, pigesnį šildymą garantuojančių, būstų, tačiau nuomotojams toliau delsiant, vėliau gali tekti nuomoti būstus dar mažesnėmis kainomis."

Pasak brokerės, rinkos sustojimą lėmė keletas priežasčių: sunkiai prognozuojamas artėjantis šildymo sezonas, sumažėjęs atvykstančių turistų skaičius, išaugusi pasiūla ir sezoniškumas. Ji priminė, kad rugsėjo pabaigoje kainos visada mažėja ir rinka sustoja. Nuomotojai vis dar tikisi išnuomoti vasaros kainomis, tačiau realybė yra kitokia ir kuo greičiau su tuo bus susitaikyta, tuo mažiau nuostolių patirta.

„Manau, įtakos nuomos rinkai turės ir stringanti ekonomika bei prasidėję darbuotojų atleidimai. Jau dabar pastebiu, jog žmonės renkasi kuklesnius butus už žemesnes kainas, - pasakojo J.Aleksejūnienė. - Taip pat stiprėja tendencija ieškotis būstų mažesniuose miesteliuose, kadangi juose kainos nėra taip išpūstos kaip Vilniuje. Paimkime Lentvarį ar Grigiškes, kur teko išnuomoti kelis butus. Norinčių eilės visuomet būdavo didelės. Kituose miestuose, tarkim tokiuose, kaip Elektrėnai, pasiūlos beveik nėra, tad jeigu tik koks skelbimas pasirodo, jis iš karto dingsta. Tai rodo, jog iki 50 km nuo Vilniaus nutolę miesteliai yra patrauklūs nuomai, todėl ateityje kainos čia gali augti. Juolab kad maži miesteliai puikiai tinka pavargusiems nuo didmiesčių šurmulio."

Eltos nuotr.

Beje, nepaisant sudėtingos situacijos, brokerė neslėpė, kad nuomotojai savo įpročių keisti neskuba.

„Vieni nenori priimti su gyvūnais, kiti vengia šeimų, tačiau kai paklausi „kodėl?", aiškaus atsakymo neturi. O juk būtent šeimos yra patys stabiliausi nuomininkai. Manau, kad pokyčiai šioje srityje vyktų sparčiau, jeigu į procesą įsitrauktų patys brokeriai. Jie galėtų ne tik padėti rasti atsakymus į visus neraminančius klausimus, bet ir išsklaidyti įsisenėjusius prietarus bei baimes", - apibendrino ji.

Elektra ir kiti pavojai

Mažvydas Misiūnas, advokatų kontoros „Misiūnas ir partneriai" teisininkas, perspėjo, kad šiemet tiek nuomotojų, tiek nuomininkų lauks gerokai daugiau iššūkių.

„Pirmiausia ginčai gali prasidėti dėl išaugusių sąskaitų už elektrą. Šiai pabrangus penkis ar dešimt kartų, anksčiau 70 eurų per mėnesį kainavusi bendroji namo elektra dabar gyventojų pinigines paplonins 700 eurų. Ir tokie atvejai, nors nuomos sutartyse apie tai net nebuvo užsiminta, jau fiksuojami", - patirtimi dalinosi teisininkas.

Kitu svarbiu klausimu, pasak jo, tampa nuomininkų sąžiningumas.

„Nuomotojas turėtų pagalvoti apie tai, kaip jis elgsis, jeigu nuomininkas tris mėnesius nemokės už elektrą ir taip susidarys didžiulė skola. Skubu nuliūdinti - tokį piktybinį skolininką, gal net pasitelkus antstolius ar policiją, bandyti iškeldinti bus galima tik gavus teismo sprendimą. Tiesa, toks teisinis procesas gali tęstis keletą metų, o kol jis vyks, skolininkas galės toliau gyventi bute ir nemokėti už sunaudojamą elektrą, - ne visiems žinomą faktą įvardino M.Misiūnas. - Dar daugiau, dešimt kartų išaugusias elektros kainas, įvertinus kaip sutarties pažeidimą iš nuomotojo pusės, jos nutraukimą galėtų inicijuoti pats nuomininkas. Šiuo atveju argumentas būtų tas, kad nuomotojas laiku nesiėmė veiksmų (nepasirašė sutarties ar pan.), turinčių užkirsti kelią tokiam staigiam kainų šuoliui, todėl nuomininkas gali atsisakyti tolesnės nuomos be jokių netesybų."

Įvardino advokatas ir vieną pagrindinių Lietuvos nekilnojamojo turto nuomos sutarčių reglamentavimo trūkumą.

„Mūsų teisėkūros lygmenyje ir teismų praktikoje iki šiol nėra apsispręsta, kieno - nuomininko ar nuomotojo - teises labiau gina valstybė, ir kas yra silpnesnė sutarties šalis. Pavyzdžiui, Austrijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Jungtinėje Karalystėje, jau nešnekant apie JAE, būstą norintys išsinuomoti asmenys pereina rimtą atranką. Tais atvejais, kai nuomotojas yra užtikrintas dėl nuomininko patikimumo ir jo gebėjimo atsiskaityti už paslaugas, tačiau dėl kokių nors objektyvių priežasčių pastarasis to padaryti negali, į procesą įsitraukia ir didžiąją dalį nuomos išlaidų kompensuoja valstybė. Tai reiškia, kad valstybė apsaugojo nuomotoją, tačiau saugesnis gali jaustis ir nuomininkas, - sektiną pavyzdį pateikė M.Misiūnas. - Deja, Lietuvoje nieko panašaus nėra, todėl teismams teks spręsti vis daugiau tokių ginčų".