Liko kiek daugiau nei pusantro mėnesio ir Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) padidės visu šimtu litų - nuo 470 iki 570 litų. Tad gaunantiems minimalų atlyginimą grynosios pajamos padidės 21 litu. Ekonomistai NPD siūlo kelti iki 1000 litų, tačiau valdžia šių siūlymų negirdi.
Priklausys nuo atlyginimo
Seimas dar pavasario sesijoje priėmė gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kurios įsigalios nuo 2014-ųjų sausio 1-osios. Teikiamomis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisomis 100 litų padidintas neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) - iki 570 Lt asmeniui, taip sumažinant mažiau uždirbančiųjų mokestinę naštą.
Gaunantiems minimalų - 1000 litų atlyginimą, grynosios pajamos padidės 21 litu. Jeigu asmuo kartu su sutuoktiniu augina vieną vaiką, o atlyginimas, neatskaičius mokesčių, siekia 1000 Lt, nuo Naujųjų metų toks asmuo, atskaičius mokesčius, į rankas gaus 28,5 lito daugiau. Jei alga yra daugiau kaip 3150 Lt, sutuoktinių pajamos gausės vien tik dėl padidėjusio papildomo NPD už vaiką - po 7,5 lito kiekvienam per mėnesį.
Mėnesinis NPD bus padidintas iki 570 Lt, gyventojams, kurių pajamos neviršija 1000 Lt per mėnesį. Atitinkamai metinis NPD sieks 6840 Lt gyventojams, kurių metinės pajamos neviršija 12 000 Lt per metus. Kuo didesnė alga, tuo NPD mažesnis, o nuo 3150 Lt, neatskaičius mokesčių, jis iš viso neskaičiuojamas. Papildomas 200 Lt neapmokestinamasis pajamų dydis bus taikomas už kiekvieną auginamą vaiką nepriklausomai nuo gaunamų pajamų.
Aukščiau - bankų interesai
Tuo metu ekonomistas, Seimo narys Povilas Gylys teigia, jog 100 litu kylantis NPD mažas pajamas gaunančių asmenų grynąsias pajamas padidins itin nežymiai. Parlamentaras NPD siūlo kelti ne iki 570, o iki 1000 litų.
„Tas žaidimas, kai NPD yra mažesnis negu minimali alga, yra nepadorus. Mūsų mokestinė našta didesnė negu normalu ir gula ant neturtingų žmonių pečių“, - teigė P.Gylys.
Anot Seimo nario, tokia sistema turi dvi blogas pasekmes.
Visų pirma, ji yra neteisinga mažas pajamas gaunančių žmonių atžvilgiu, jie ir taip vargsta, antra - menkina tų žmonių perkamąją galią. O kai didžioji visuomenės dalies perkamoji galia yra menka, tai yra blogai, nes verslas negali parduoti. Jeigu niekas neperka, negali parduoti. Aš jau trejus metus aiškinu šią formulę, bet elitas iki šiol to neišgirdo. Juk jeigu nėra kam pirkti, tu čia gali plėtoti kokius tik nori verslus, niekas nesikeis, nes žmonės neturi iš ko“, - aiškino P.Gylys.
Parlamentaras neabejojo, jog 21 litas tėra saulėgrąžos žmogaus kišenėje.
„Žinoma, ir tai yra pinigai, bet makroekonominiu požiūriu, tavo gyvenimo kokybės atžvilgiu, tai nesijaus. Taip, tu galėsi nusipirkti keletą kepalų duonos papildomai, tai yra gerai, bet manau, kad to tikrai nepakanka“, - piktinosi P.Gylys.
Jis teigė, jog valdžios aiškinimas, jog tam vėl gi nėra lėšų - melas.
„Yra šaltinis, iš kurio galima padidinti - tai yra neteisėtos įmokos iš „Sodros“ ir biudžeto į privačius pensijų fondus - apie 600 mln. litų. Šią savaitę siūliau didinti, bet visi lyg negirdi. Tai reiškia, jog bankų interesai yra aukščiau negu valstybės“, - teigė P.Gylys.
Parlamentaro teigimu, apskritai svarbu dar didinti minimalų mėnesinį atlyginimą: „Lietuvoje MMA yra bene mažiausias iš ES šalių, vadinasi, jį kelti galima proporcingai. Aišku tik reikia protingai tai daryti, kad nežlugdyti kai kurių verslo šakų. Bet to negirdi nei profsąjungos, nei verslo organizacijos. Tiesiog nesirūpinama paprastu žmogumi ir dar drįsta klausti, kodėl jie išvažiuoja.“
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
