Dar niekada mūsų šalyje esą nebuvo taip lengva pradėti verslą. Pasaulio banko ataskaitoje pakilome per 10 pozicijų, į 17 vietą. Tačiau kam atitenka ekonomikos augimo vaisiai, ar jais gali naudotis ir provincijos gyventojai? Ar ekonomikos krizė baigėsi ir šalies regionuose?
Kaunas šauna aukštyn
„Produkciją į kitas šalis eksportuojantys pramonininkai ir verslininkai jau 2012 metų vasarą nebejuto jokių krizės pasekmių. Tik žiniasklaida net pusę metų vėlavo apie tai pranešti“, - „Respublikai“ teigė Kauno Pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis. Visos per sunkmetį nebankrutavusios ir eksportuojančios įmonės jau nuo praėjusių metų išgyvena pakilimą. Kaune jau sunku rasti ir išsinuomoti komercines patalpas gamybai, trūksta sandėlių. Dėl pramonės ir verslo atsigavimo pabrango nekilnojamasis turtas.
Prie Kauno savivaldybės veikianti verslo taryba savivaldybę ragina daugiau skolintis investicijoms, kad verslo plėtra įgautų dar didesnį pagreitį. Darbo Kauno regione nestokoja statybininkai remontininkai, tačiau kapitalinė statyba neatsigavusi. Abejojama, ar Kaune smarkiai sumažėjus gyventojų reikės tiek naujo būsto kaip ankstesniais metais.
Kaune pernai ir šiemet nebankrutavo nė viena didesnė įmonė. Naujiems bankrotams, žmonių atleidimams esą nėra jokių prielaidų. Greičiau priešingai - Kauno verslininkai skundžiasi, kad rasti darbuotojų jiems darosi vis sunkiau. B.Žemaitis svarsto, kad verslo plėtra jau netrukus ims lėtėti būtent dėl darbuotojų trūkumo. „Be 2 tūkst. litų į rankas Kaune niekas neina dirbti“, - tikina B.Žemaitis. Kauno pramonininkai ir verslininkai apgailestauja, kad 3-4 proc. kauniečių, užsiregistravusių Darbo biržoje, iš tiesų nenori arba neturi gebėjimų dirbti.
Tačiau Kaunas vargu ar kada nors beturės tiek pramonės, kiek jos būta tarybiniais metais. „Vidutinio dydžio įmonių, kuriose dirba 500 ir daugiau žmonių, Kaune turime per mažai. Reikėtų daugiau gaminti, kurti didesnę pridedamąją vertę“, - svarsto Kauno PPAR prezidentas.
B.Žemaitis džiaugiasi, kad Kaune gerokai sumažėjęs nusikalstamumas, verslininkai jau seniai nėra terorizuojami nusikalstamų gaujų.
Optimistiškai nuteikia ir prekybos atsigavimas, tačiau kauniečių perkamoji galia dar mažesnė už sostinės gyventojų. Žmonės jau ima grįžti į kavines, vėl daugiau keliauja.
Šiauliečiai dar atsargūs
Šiaulių regiono pramonė skaudžius ekonominės krizės kirčius įveikė pernai. Regiono Pramonės prekybos ir amatų rūmų direktorius Alfredas Jonuška džiaugiasi, kad regiono įmonės 2012 metais augo - smarkiai didėjo eksportas, jų apyvarta. Pagal krovas į antrą vietą šalyje pakilo oro uostas, o Šiaulių pramonės parkas beveik užpildytas, jame statomos kelios naujos įmonės. Šiaulių regiono investuotojus nuvilia tik geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ posūkis. Investuotojams buvo žadėta, kad vėžė eis pro Šiaulius, o ne per Panevėžį.
Nedarbas Šiauliuose 7 proc., o regione 10,2 proc. Per sunkmetį jis buvo pakilęs iki 15,6 proc.
A.Jonuška teigia, kad Šiauliuose įsidarbino nemažai regiono gyventojų. Trys Šiaulių apskrities rajonai - Akmenės, Joniškio ir Kelmės buvo pripažinti probleminiais. Šio statuso suteikimas jiems buvo naudingas, atėjo daugiau investicijų, sutvarkyta viešoji infrastruktūra. Geresne mokestine aplinka, nebloga darbo jėgos pasiūla pasinaudojo ir regiono verslininkai, jie daugiau investavo šiuose rajonuose.
Šiaulių regione buvo tikėtasi ir statybos sektoriaus atsigavimo, tačiau lūkesčiai nepasiteisino. Statybos įmonėms atsigauti turėjusi padėti daugiabučių renovacija niekaip neįsivažiavo. Šiauliuose užsidarė ir apie darbuotojų atleidimus Darbo biržą jau informavo „Bauhof“ prekybos centras. „Regione buvo per didelė tokio pobūdžio prekybos centrų koncentracija“, - apgailestauja A.Jonuška.
Žemdirbiški apskrities rajonai ekonominės krizės beveik nepajuto, tačiau kaimo problemos iki šiol neišspręstos.
Šiaulių regione ekonominis sunkmetis baigėsi, tačiau vartojimo ir gyventojų mokumo krizė išlieka. A.Jonuška pripažįsta, kad pramonės ir verslo atsigavimo pagreitis dar per mažas, kad jį pajustų visi regiono gyventojai. Darbuotojai norėtų didesnių atlyginimų, tačiau verslininkai nenusiteikę juos didinti.
Panevėžys keliasi per lėtai
Panevėžio regiono atsigavimas ne toks spartus kaip Kauno ar Šiaulių. Pramonės prekybos ir amatų rūmų direktorius Visvaldas Matkevičius teigia, kad apie ekonominės krizės pabaigą Panevėžio regione kalbėti per anksti. Įmonės, gaminančios vidaus rinkai, dar susiduria su recesijai būdingais sunkumais. Nekasdienio vartojimo prekes vidaus rinkoje sunku parduoti. Gyventojai, iškentę skaudžius krizės kirčius, tapo daug atsargesni. Žmonės bijo naujos recesijos, nebeišlaidauja.
Panevėžio regione niekaip neatsigauna statybos sektorius. Šioje rinkoje išliko tik patys stambiausi žaidėjai, tokie kaip Panevėžio statybos trestas „Kriautė“. Kitos statybos įmonės bankrutavo, o statybininkai emigravo.
Panevėžyje jau kelinti metai nestatomas nė vienas daugiabutis. Privačiame sektoriuje statybos nėra visai nutrūkusios, tačiau gyventojai dabar daug atsargiau skolinasi iš bankų.
Kauno verslininkai, nerandantys patalpų gamybai ar sandėliams, laukiami Aukštaitijos sostinėje. Prieš krizę planavęs statyti naujus kvartaliukus su komercinėmis patalpomis, Panevėžys dabar džiaugiasi jų nepradėjęs. Patalpų gamybai ir sandėliams Panevėžyje apstu.
Pramonės ar verslo įmonių bankrotų banga, iš esmės pakeitusi Panevėžio pramonės žemėlapį, jau nurimusi. Pernai ir šiemet nebankrutavo nė viena didesnė įmonė.
Per krizę Panevėžyje gerokai sumažėjo gyventojų, Aukštaitijos sostinė jau nebe šimtatūkstantinis miestas. Regiono verslininkai pasigenda kvalifikuotų darbuotojų.
Didžiosios Panevėžio įmonės, gaminančios eksportui, klesti ir plečiasi. Tačiau Panevėžio pramonės parke ir laisvojoje ekonominėje zonoje neregėti jokio atsigavimo, nestatoma nė viena nauja įmonė. Treji metai Ūkio ministerijoje sugaišti besiginčijant, besibylinėjant dėl Panevėžio LEZ administratoriaus konkurso rezultatų.
Aukštaitijos sostinė nuo pat Nepriklausomybės pradžios svarsto, ar iškelti iš miesto centro autobusų stotį. Sprendimo iki šiol nėra. Greičiausiai ji taip ir liks kur buvusi.
Analitikai svarsto, kad Panevėžiui žengti į priekį trukdė valdžios nestabilumas, o ne aukštaitiškas charakteris. Aukštaitijos sostinė prie vairo neturėjo puikių strategų.
Žvalgosi dėvėtų drabužių
Ar krizė pasibaigė Pasvalio rajone, „Respublika“ teiravosi Pasvalio turgaus savininko Vytauto Lalo. Juk iš prekybos turguje galima spręsti ir apie žmonių perkamąją galią.
V.Lalas teigia, kad Pasvalio turguje prekyba vyksta visai normaliai. Pardavėjai skundžiasi ne menku pirkimu, o pastebimai išsekusiais pirkėjų srautais. Daug rajono gyventojų išvažiavę, todėl ir į turgų jau neateina tiek žmonių, kaip anksčiau. Tačiau atvažiavus šeštadienį sunku rasti vietą automobiliui, visos stovėjimo aikštelės sausakimšos.
Pasvaliečiai ir rajono gyventojai turguje perka maisto produktus, tačiau neaplenkia ir dėvėtų drabužių. Naujų drabužių kainos daugumai rajono žmonių yra per didelės. Prekyba turguje itin pagyvėja, kai išmokami atlyginimai ir socialinės išmokos.
Pasvalio mieste nekyla jokie visuomeninės paskirties pastatai ar naujos įmonės. „Gyventojai statosi namukus kolektyviniuose soduose, remontuoja būstus. Negalima teigti, kad pasvaliečiai visai neturi pinigų“, - „Respublikai“ teigė V.Lalas.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
