respublika.lt

Nesutariama, kam atiduoti infrastruktūros rengimą vykdant vėjo elektrinių parko Baltijos jūroje projektą (5)

2020 rugsėjo mėn. 23 d. 15:42:25
Lukas Blekaitis, Elta

Energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis sako, kad planuojamas vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje galėtų aprūpinti ketvirtadalį Lietuvos elektros energijos poreikio. Tačiau vis dar nėra iki galo nustatyta, kas iki jėgainių parko turėtų nutiesti infrastruktūrą - ar projekto vystytojas, ar elektros perdavimo sistemos operatorius.

×
nuotr. 1 nuotr.
Nesutariama, kam atiduoti infrastruktūros rengimą vykdant vėjo elektrinių parko Baltijos jūroje projektą. Gedimino Bartuškos nuotr.


„Pirminis įvertinimas, bendrai teritorija, Lietuvos jūrinės vėjo energetikos potencialas, kuris yra pakankamai lengvai ir gerai išnaudojamas - 3,4 GW. Kalbant apie 700 MW projektą, tai gali patenkinti apie ketvirtadalį Lietuvos elektros energijos poveikio. Tai būtų tikrai didelė privati investicija, daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės.

Nuspręsta vystyti 700 MW, atsižvelgiant į tai, kad 2019 metais vidutinis Europoje įgyvendinamų projektų dydis buvo 560 MW, o čia kalbama apie aukcioną, kuris vyks dar 2023 metais. Kuo projektas didesnis, tuo 1 MWh kaina yra mažesnė", - Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje teigė viceministras.

Lietuvos energetikos agentūra atliks reikalingus tolimesnius tyrimus iki aukciono 2023 metais.

„Tie, kurie paprašys mažiausios finansinės paramos iš valstybės, tie ir gaus teisę tiek į paramą, tiek į vietą", - pridūrė R. Kėvelaitis. Konkurso nugalėtojas gaus leidimą naudoti jūrinę teritoriją 41 metus.

„Tai galėtų sukurti apie 1300 darbo vietų. Vien su darbo mokesčiais susijusių įplaukų į biudžetą padidėjimas būtų beveik 9 mln. eurų", - sakė viceministras.

Anot jo, tinkamą infrastruktūrą nutiesti turėtų elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid".

„Perdavimo sistemos operatorius turėtų parengti tinkamą infrastruktūrą, finansuojant ją iš tiek iš europinės paramos, jei jos nebūtų, galima finansuoti ir iš VIAP lėšų", - sakė R. Kėvelaitis.

Lobistė Anastazija Peciukonė, atstovaujanti „Orsted Wind Power" kompaniai, posėdyje teigė, kad leidimas vystytojams sutvarkyti ir elektros tinklų infrastruktūrą leistų sutaupyti lėšų.

„Kai turi ir kabelį, ir parką, tai leidžia optimizuoti visą projekto dizainą. Nebebūna diskusijų su jungties operatoriumi, kada prisijungti, ar tikrai bus paruošta. Jie gali kartu parko ir kabelio klausimą išspręsti kompleksiškai. Jeigu net ir statybos darbuose optimizuoti gręžimus, tie patys darbuotojai padaro visą darbą, būtų sunku įsivaizduoti, kodėl tai nesutaupytų lėšų", - teigė ji.

Parlamentaras Algirdas Butkevičius teigė, kad jai infrastruktūros vystymas nebus atiduotas „Litgrid", jūrinių vėjo elektrinių projekto vystymas gali užstrigti.

„Tokiuose projektuose valstybė turi suvaidinti labai didelį vaidmenį. Kai statėme SGD terminalą, buvome gavę 236 skundus per pusmetį (iš asmenų - ELTA), per kurių teritorijas turėjo eiti vamzdynai nuo terminalo į pagrindines trasas. Tada Vyriausybė priėmė sprendimą, kad tai yra valstybinės svarbos objektas ir teismas visus ginčus atmesdavo į šalį. Jeigu valstybė nevaidins šito pagrindinio vaidmens, tai su projekto įgyvendinimu įstrigsime 10-15 metų. Čia nėra jokia naujiena", - sakė A. Butkevičius.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Aistis Radavičius pritarė, kad atiduoti infrastruktūros vystymą vėjo jėgainių statytojui būtų rizikinga.

„Kai Lietuva daro pirmą tokį projektą, tai parodyti, kad operatorius prisiima atsakomybę, o ne atiduodama vystytojui į rankas, tai, manau, irgi labai aiškus signalas, kad valstybė yra nusiteikusi rimtai. Juolab matome pavojų, kurių gali kilti vystytojams su žemės servitutų gavimu dėl trasos tiekimo. Operatorius tai gali geriau atlikti", - teigė A. Radavičius.

Vyriausybės nutarimu numatyta tiksli Baltijos jūros ekonominės zonos dalis, 15 ha jūros teritorijos, kurioje bus vykdoma tikslinga vėjo elektrinių plėtra iki 2030 metų. Šių elektrinių parko įrengtoji galia - 700 MW.

Tokios galios vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje galėtų pagaminti apie 2,5-3 TWh per metus - tai yra beveik ketvirtadalis dabartinio Lietuvos suvartojamo elektros energijos poreikio. Skaičiuojama, kad į tokio galingumo vėjo parkus bus pritraukta iki 1 mlrd. Eur privačių investicijų.

Numatyta, kad konkursai šių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai jūrinėje teritorijoje bus organizuojami 2023 metų vasario 1 dieną. Iki šio laikotarpio patvirtintas teritorijos planavimo ir aplinkosaugos procedūras - specialiojo plano, strateginio pasekmių aplinkai vertinimą ir poveikio aplinkai vertinimą - atliks Lietuvos energetikos agentūra.

Jūrinio vėjo plėtra Baltijos jūroje yra numatyta Nacionalinėje energetikos strategijoje ir Nacionaliniame Energetikos ir klimato srities veiksmų plane.

 

 

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (5)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar lankotės privačiose gydymo įstaigose?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar iš tikrųjų reikalinga nedarbo diena lapkričio 2-ąją?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+7 +10 C

+9 +10 C

 

+8 C

 +11 +13 C

+11 +12 C

 

 +9 +11 C

0-5 m/s

0-4 m/s

 

0-3 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1832 PLN - 4.5842
RUB - 90.5710 CHF - 1.0732
GBP - 0.9072 NOK - 10.8398

Nuorodos