5 nuotr.„Vakaro žinios“ neseniai rašė apie susikirtusius pastato Birželio 23-iosios gatvėje savininkų interesus. Panašu, kad problemų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, yra ir daugiau. Į redakciją kreipėsi pastato, esančio prestižiniu laikomo Antakalnio mikrorajone, dalies patalpų savininkai. Jų teigimu, kitą dalį patalpų valdanti ir į likusį pastatą bei žemę aplink jį pretenduojanti įmonė daro viską, kad žmones iš čia išguitų.
Spaudimas per komunalines paslaugas
Šiandien mažai kas įsivaizduoja gyvenimą be elektros, vandens ar kanalizacijos. Prie šių patogumų pripratusi absoliuti dauguma, tad jais galima bandyti manipuliuoti siekiant „paspausti“ su primetamomis sąlygomis nesutinkančius asmenis, teigė „Vakaro žinių“ kalbinti „P.Vileišio g. 18A bendrijos“ atstovai.
Pasak pašnekovų, dauguma naujųjų savininkų patalpas buvusiame Elektrografijos mokslinio tyrimo instituto pastate įsigijo iš čia pat veikiančios UAB „Spela“ ir būtent šiai įmonei trečiojo aukšto „gyventojai“ mokėjo už komunalines paslaugas, o vėliau ji atsiskaitydavo su kitais tarpininkais ar paslaugų teikėjais. Sistema būtų veikusi toliau, bet vieną dieną patalpų savininkai sulaukė „Vilniaus vandenų“ (VV) įspėjimo, kad už susidariusias skolas jiems bus nutrauktas vandens tiekimas. Pradėjus gilintis paaiškėjo, kad UAB „Spela“ surinktus pinigus atiduodavo kitam tarpininkui - UAB „Baltisches Haus“ (BH) antrinei įmonei „Vilniaus vaizdas“. Pastaroji turėjo atsiskaityti su vandens tiekėju. Redakcijos turimais duomenimis, nors ir gaudamas patalpų savininkų įmokas, „Vilniaus vaizdas“ to nedarė.
Buvo išsakyta prielaida, kad bendro naudojimo patalpas privatizavusi ir, nors nesutarimai dar neišspręsti, sklypo, esančio Antakalnio g. 40, perdalinimo planą pateikusi BH taip elgiasi todėl, kad šioje vietoje leidžiama daugiaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Tuo esą, išstūmus čia patalpas įsigijusius žmones ir kitas įmones, norima kuo skubiau pasinaudoti.
Galima, bet negalima
„Vilniaus vandenų“ atstovai patvirtino vandens išjungimo faktą: „Prieš metus (2018-aisiais - red. past.) „Vilniaus vaizdas“ liovėsi mokėti VV už suteiktas paslaugas ir pareiškė, jog nori nutraukti sutartį. Visą tą laiką paslaugos buvo teikiamos, nors už jas nemokėta, dėl to susidarė skola.“
Patalpų savininkams paprašius leidimo sudaryti vandens tiekimo sutartį tiesiogiai su VV, jiems buvo atsakyta, kad to padaryti negalima be dabartinio P.Vileišio g. 18A pastato komunalinių tinklų valdytojo sutikimo: „išsiuntėme raštus, kad susitartų su vandentiekio ir nuotekų tinklų savininku BH, jog ši leidžia naudotis savo tinklais ir bendrijoms pasirašyti sutartį dėl atsiskaitymo su VV“.
2019 07 03 Vilniaus miesto savivaldybės atsakyme buvo nurodyta, kad tiesioginę sutartį su vandens tiekėju, apeinant subrangovus, galima pasirašyti įrengiant atskirus vandens ir nuotekų tinklus ir tam yra išduotos Prisijungimo sąlygos.
Kodėl, nepaisant minėtų aplinkybių, VV reikalavo, kad Bendrija, užuot įsirengusi savo tinklus, vis tiek sudarytų sutartį su subrangovais, vandens tiekėjų atstovas paaiškinti nesugebėjo.
Galiausiai tik įsikišus savivaldybei, „Vilniaus vandenys“ visgi patvirtino, jog alternatyva įmanoma: „Vileišio 18 A skirtas vandens apskaitos prietaisas turi būti įrengtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prisijungimo sąlygų išdavimo dienos, prieš tai atlikus reikalingus parengiamuosius darbus.“
„Baltisches Haus“ viražai
Bendrijos atstovų teigimu, „Baltisches Haus“, nepateikusi jokių įrodymų, teigė, kad į vandentiekio ir nuotekų tinklų modernizavimą yra investavusi milijonus ir siūlė gyventojams už atitinkamą sumą juos išsipirkti. Patalpų savininkams buvo užsiminta, kad jie savo valdomą NT gali perleisti už gerokai mažesnę negu rinkos kainą.
„Vakaro žinioms“ paprašius BH pakomentuoti susidariusią situaciją apie tinklų modernizaciją ir trukdymą jais naudotis, buvo gautas keistokas atsakymas, kuriame buvo pasidžiaugta gerais santykiais su „Vilniaus vandenimis“, pripažinta, kad nesutarimų su kitų patalpų savininkais yra, tačiau į užduotus klausimus, įskaitant ir sklypo perdalinimo planus, atsakyta taip ir nebuvo.
VETO LT advokatų profesinės bendrijos advokato Tomas Drukteinio komentaras:
Situacija, kai nutraukiamas vandens tiekimas, galėjo susidaryti nepažeidžiant teisės aktų. Vienas savininkas privatizavo pastatą ir tapo viso jo, įskaitant bendras konstrukcijas ir inžinerines komunikacijas, šeimininku. Jis sudarė sutartį su vandens tiekėju ir su savo vandentiekiu gali daryti ką nori. Jei jis suformavo atskiras patalpas ir jas pardavė, tai - dviejų savininkų tarpusavio komerciniai santykiai. Jei pirkdamas patalpas pirkėjas nesusitarė dėl vandens tiekimo, tai vandens jis gali ir negauti. Vandens tiekimas į visas patalpas nėra privalomas. Tiekėjas negali ir neturi pareigos nuvesti vandentiekį į kiekvieną suformuotą patalpą. Jei to nori savininkas, jis gali vandentiekį įsivesti savo lėšomis.
Atsiskaitymo klausimai - komercinis ginčas. Vandens tiekėjas turėjo sutartį su apskaitos mazgo savininku. Jei pastarasis nesumokėjo, reiškia jis turi skolą tiekėjui, kuris negavęs apmokėjimo užsuko vandenį. „Vilniaus vaizdui“ nereikia vandens, jis ir nemoka. Kam reikia? Gyventojams. Jie gali įsirengti apskaitos mazgą ir patys jį aptarnauti. Teoriškai po ilgų teisminių ginčų būtų galima išsireikalauti, kad esamas apskaitos mazgas būtų perduotas bendrijai. Bet pirma reikia įsteigti bendriją arba paskirti pastato administratorių. Taip pat būtina susitarti dėl patalpų, kuriose yra apskaitos mazgas, nuomos arba nustatyti patalpoms servitutą vandens apskaitos mazgui aptarnauti. Pats vandens tiekėjas yra didelė struktūrinė, bet nepiktybiška organizacija, bet jiems paprasčiau ir patogiau vandenį tiekti vienam pirkėjui, o ne atskiriems vartotojams.
Vertinant savivaldybės veiksmus, čia daroma politika - reikia, kad rinkėjai būtų patenkinti, todėl ji užsideda pliusą „liepdama“ tiekti vandenį atskiriems vartotojams. Realybė gali būti tokia, kad tai sunkiai įmanoma. Gal nėra kaip padaryti atskiro įvado kiekvienai patalpai, gal naujam centralizuotam įvadui nėra tinkamų patalpų, gal gyventojai nesutaria dėl centralizuoto įvado ir t.t.
Tikėtina, vandens tiekėjas ir siūlo susitarti, nes taip bus greičiau ir pigiau, o teisinis kelias gauti vandenį tiesiogiai yra neįvykdomas biurokratinis miražas. Bet jei galvojama, kad vandenį tiekia savivaldybė, galima kreiptis į ją. Tuomet bus atsakyta: taip - vandenį galite gauti tiesiogiai, bet kai įvykdysite daugybę tam keliamų reikalavimų.
Dėl sklypo perdalinimo, jei yra bendras turtas ir jį fiziškai galima padalinti, jis gali būti padalintas: 1) šalių sutarimu; 2) teismo sprendimu. Jei yra sklypas, priklausantis keliems asmenims, bet kuris iš savininkų turi teisę pasiūlyti jį atsidalinti. Nupiešiau lape, kaip man atrodo, - ir siūlau bendraturčiui, ar taip tinka dalintis? Netinka? Pasiūlyk kaip tinka! Netinka niekaip, arba nesusitariam - teismas padės susitarti. Pasamdys ekspertą ir nupieš padalinimą taip, kaip nei vienas, nei kitas bendraturtis nenorėtų arba vadovaudamasis savo „sveika“ logika.
