3 nuotr.Dažnas lietuvis vos tik atšilus orams Tėvynėje jau įpratęs atostogų patraukti į dar šiltesnius, neretai egzotinius kraštus. O iš ten ir kokį suvenyrą parsivežti. Kartais ir ne visai pigų, kad ir aukso dirbinį ar kitą brangų papuošalą. Deja, specialistai įspėja, kad vis daugiau turistų tik grįžę į savo šalį supranta, jog gražius pinigus paklojo už nieką.
VĮ Lietuvos prabavimo rūmų Vilniaus filialo vadovė Jūratė Veikšienė neslepia, kad tokie atvejai, kai turistai parsiveža brangių, bet netikrų pirkinių, gana dažni. Vieno krašto, iš kurio būtų nuolat gabenamos kopijos ar ne tokie brangūs papuošalai, kaip pristatoma, pasak vadovės, nėra. Bet dažniau tokių papuošalų parsivežama iš Azijos, Afrikos, Artimųjų Rytų - iš šalių, kur tauriųjų metalų valstybinės priežiūros sistemos nėra arba ji labai silpna, o darbo jėga prastai apmokama.
Prakiša net prie jūros
„Nepatarčiau labai žavėtis egzotinėse šalyse įsigytais pigiais gaminiais. Taip, kaip prisiminimas suvenyras, unikalaus dizaino papuošalas ar dovana iš tolimųjų kraštų jie tikrai bus vertingi. Tačiau reikėtų labai atsargiai vertinti tokių gaminių įsigijimą kaip investiciją. Geros kokybės gaminiai visuomet turi savo kainą, tačiau kartu visur yra blogos kokybės, bet pigių gaminių“, - teigia specialistė. Ji primena, kad skirtingose šalyse egzistuoja skirtingos prabavimo sistemos. Todėl gali pasitaikyti atvejų, kad užsienyje įsigiję 333 prabos aukso gaminį jūs kaip ir neapgaunamas, jei toje šalyje tokia praba egzistuoja, tačiau Lietuvoje toks gaminys būtų vertinamas kaip metalas, nes pas mus žemiausia aukso praba yra 375.
Ji pasakoja, kad pastaruoju metu ypač populiaru iš egzotinių kraštų atsivežti brangių dirbinių: „Populiaru pačiame Tailande pardavinėti įvairius papuošalus ir perlus. Ten net paplūdimyje vaikšto malonios moterys ir siūlo ką nors įsigyti. Deja, atostogos toks metas, kai žmonės yra labai atsipalaidavę ir nė nepagalvoja, kad gali būti apgauti. Tikrai yra buvę atvejų, kai žmonės dovanų nuperka kokį dirbinį ir paskui sužino, kad tai ne tas daiktas, už kurį jie tiek sumokėjo. Be to, perkant gaminius ne Europos Sąjungos valstybėse (ypač tais atvejais, kai įsigyjama neįprastai pigiai), yra rizika būti apgautam ne tik tauriojo metalo prasme, - gaminio lydinys gali turėti sveikatai kenksmingų ir ES valstybėse ribojamų cheminių medžiagų. Kad ir nikelio, kadmio, švino ar kitų. Dėl tokių priemaišų gali varginti ne tik alergijos, bet ir įvairūs sutrikimai.“
J.Veikšienė pasakoja, kad neretai tautiečiai atneša patikrinti ne tik atostogų metu įsigytą gaminį, bet ir parsisiųstą internetu. Tuomet klastočių tikimybė itin didelė: „Neseniai buvo situacija, kai dovanų iš Kanados žmogus atsisiuntė žiedą su 9 ar 10 granatų, o iš tiesų ten buvo tik vienas, kiti buvo stikliniai. Taip pat ten buvo parašyta 14K, o tai turėtų reikšti 585 aukso prabą, nors iš tiesų ten buvo 375 prabos auksas.“
Vedėja atkreipia dėmesį, kad atvejų, kai Lietuvos parduotuvėse žmonės būtų įsigiję prastos kokybės aukso ar sidabro dirbinių, nėra pasitaikę, kartkartėmis tokiais nemaloniais nutikimais pasidalija lombardų darbuotojai. Tokių atvejų bandydami išvengti specialistai nuolat rengia mokymus lombardų darbuotojams, padeda tobulėti, atskirti įvairius, net ir itin brangius bei aukštos prabos dirbinius.
Sumoka kaip už tikrus
Blogiausia, kad įsigiję prastos kokybės gaminių užsienyje Lietuvoje savo teisių apginti negalėsite, turėsite kreiptis į pardavėją užsienyje. Ir tik tuo atveju, jei turite pirkimo dokumentus. Kaip pasakoja Brangakmenių tyrimo laboratorijos vedėja Violeta Kisielienė, prieš įsigyjant brangakmenį visuomet reikia prašyti sertifikato ir įspėti pardavėją, kad pirkinį ketinate patikrinti savo šalyje, o sužinoję, jog buvote apgautas, norėsite atgauti pinigus. „Žmonės tikrai neretai parsiveža iš atostogų tokių dirbinių, kurie grįžus nustebina. Tačiau atostogaujant suvilioja gera kaina, gražūs dirbiniai, o juk ir pats žmogus būna atsipalaidavęs, taigi ne toks atsargus. Štai kad ir neseniai sužinojome atvejį, kai moteris Šri Lankos parduotuvėje pirko neva tikrą pakaitintą rubiną. Jis pirktas su sertifikatu ir identifikavimo kodu. Atrodytų, labai tvarkingai įsigyti 3 akmenys po du karatus. Tačiau iš tiesų tai tėra sintetinis korundas - sintetiniai rubinai, auginami gamykloje“, - prisimena laboratorijos vedėja.
V.Kisielienė taip pat pritaria, kad ypač pavojinga brangius papuošalus pirkti internetu. Internetu pirktas ir šiandien brangiai kainuojantis gintaro vėrinys pasirodė esąs tiesiog plastikinis. Dar vienas įdomus atvejis, kai į Prabavimo rūmus kreipėsi internetu juodųjų perlų rinkinį įsigijusi moteris. Pasak specialistės, vienas toks juodalūpės austrės užaugintas perlas kainuoja apie 355 eurus. Rinkinyje jų - daugiau kaip 20. Deja, gavus pirkinį buvo pastebėta, kad tai tėra imitacija.
Beje, įspėjimas mėgstantiems įsigyti papuošalų su brangakmeniais ar pusbrangiais akmenimis. V.Kisielienė teigia, kad nemažai nusiskundimų klientai turi ir apsipirkę lietuviškose parduotuvėse: „Štai jauna mergina norėjo nustebinti savo draugę nupirkdama jai pakabutį ir žiedą su turkiu. Deja, tai buvo tik plastikas.“
Kaip apsisaugoti nuo klastočių perkant užsienio šalyse?
Susirūpinti, jei siūloma kaina yra itin žema ar net skiriasi keliais kartais nei reali kaina rinkoje. Patartina pasidomėti aukso ir sidabro vieno gramo kaina Londono biržoje. Jei siūlo smarkiai žemesnę kainą, jau yra pagrindas sunerimti.
Būtinai paprašyti čekio, sertifikato ir pan. Nepirkti juvelyrinių gaminių „iš rankų“. Patariame atidžiai apžiūrėti gaminyje įspaustus ženklus ir kitą informaciją.
Pasidomėti, kaip atrodo toje šalyje galiojantis valstybinis kontrolinis prabavimo ženklas. Vien tik visokie skaičių ženklinimai gaminiuose: 14k, 585, 750 ar pan., kuriuos jums parduotuvėje, tikėtina, demonstruos pardavėjas, nieko nepatvirtina, tik rodo tai, ką deklaruoja pats gamintojas. Tačiau jei gaminyje yra nepriklausomos ir įgaliotos prabavimo institucijos ženklas, tai rodo, kad gaminį dar patikrino kita nuo gamintojo nepriklausanti nešališka institucija ir patvirtino gaminio prabą.
Brangiųjų metalo dirbinių tikrinimas ir prabavimas
Brangiųjų metalų dirbiniai tikrinami naudojant titnago plokšteles. Norimas patikrinti dirbinys yra patrinamas į plokštelę, kad liktų žymė. Tuomet imama etaloninė adata - speciali Lietuvoje oficialiai naudojama prabas atitinkanti adata - ir ja šalia taip pat pažymimas brūkšnelis. Tuomet gautos juostelės veikiamos konkrečiam auksui skirtu reagentu. Jei tikrinami aukso gaminiai, naudojami vieni reagentai, sidabro gaminiams naudojami kiti. Gauta spalva turi nesiskirti net jei žymės padarytos skirtingais, tačiau to paties metalo ir tokios pačios prabos gaminiais. Pvz., tam tikru reagentu tikrinant sidabro gaminius, turi matytis raudona spalva. Be standartinio patikrinimo, gali būti naudojamas ir rentgeno aparatas, kuriuo nustatoma, kokia yra gaminio sudėtis ir kokia tikroji jo praba.
Brangiųjų metalo gaminių prabavimas Lietuvoje atliekamas tik Prabavimo rūmuose. Bet kurio juvelyro dirbinys prieš parduodant turi būti atnešamas prabuoti. Ant jo įspaudžiama Lietuvoje galiojanti praba su skaičiais ir Vyčio ženklu. Jei šalia skaičių ir Vyčio nėra, tokia praba nieko nereiškia. Gamintojai šalia privalo įspausti ir savo kokybės ženklą, pagal kurį būtų galima nustatyti, kur gaminys pirktas ar pagamintas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
