Vos prieš dvejus trejus metus internetinės parduotuvės daug kam tebuvo laisvalaikio žaidimas. Šiandien nemaža dalis bendrovių, taip pat individualių įmonių stengiasi išsilaikyti iš to, kad parduoda prekes vien internetu, arba šalia tradicinių prekių parduotuvių yra įrengusios internetines parduotuves.
Naujausiais duomenimis, sunkmečiu tokios prekybos apyvarta auga lyg ant mielių, be to, parduotuvės griežtai specializuojasi.
Teigiama, kad Vakarų Europoje internetu įvyksta apie 10 proc. mažmeninės prekybos sandėrių. Ekspertų vertinimu, Lietuvoje mastai kol kas nėra dideli, siekia apie 1-2 proc. visos mažmeninės prekybos. Tiesa, jei procentus paverstume pinigais, skaičiai būtų kur kas įspūdingesni - apyvarta čia gali siekti iki kelių šimtų milijonų litų.
Kur slypi internetinių parduotuvių patrauklumas? Užslinkus krizei pirkėjams ypač svarbu kaina. Elektroninės parduotuvės paprastai nenuomoja didelių prekybos plotų, nesamdo gausybės darbuotojų, jų buhalterija irgi ganėtinai paprasta. Todėl jos gali iki beprotiškų žemumų mažinti prekės kainą, tuo varydamos į neviltį tradicines parduotuves. Pastaruoju metu net dideli prekybos tinklai, ypač prekiaujantys ne maisto produktais, laiko būtinybe turėti ir elektroninę parduotuvę. Tokios nuvaro į bankrotą mėgėjiškas, žaidimo elementų turėjusias virtualias parduotuves, kurias prieš kelerius metus kūrė visi, kas netingėjo.
Bankrutavo nelygioje kovoje
Vilnietė I.L. drabužių internetinę parduotuvę atidarė prieš gerus ketverius metus. Tačiau jau pora metų moteris nebėra šio verslo dalyvė. “Bankrutavau”, - “Respublikai” sakė I.L.
Jos tvirtinimu, jos internetinė parduotuvė veikė namuose. “Sudariau keletą sutarčių su tradicinėmis parduotuvėmis, kad pardavinėsiu jų siūlomą produkciją. Prie parduotuvių siūlomos kainos pridėdavau keletą ar keliasdešimt litų ir per internetą pasiūlydavau prekę galimiems pirkėjams. Iš pradžių mažai kas naudojosi mano parduotuvės paslaugomis, vėliau klientų radosi vis daugiau. Kai pradėjau gauti šiokį tokį pelną, pastebėjau, kad ir parduotuvės - mano esamos ar buvusios klientės - atidarė analogiškas internetines svetaines”, - pasakojo Vilniaus gyventoja.
I.L. tvirtinimu, čia ir prasidėjo jos verslo bėdos. “Negalėjau kainų nuleisti tiek, kiek tai leido sau daryti tradicinės parduotuvės - prekių savininkės. Per labai trumpą laiką klientai išsibarstė, prekyba sustojo. Teko atsisakyti internetinio verslo. Užtat dabar klesti tos internetinės parduotuvės, kurių savininkės užsiima mažmenine ir ypač didmenine prekyba”, - virtualaus verslo subtilybes dėstė buvusi elektroninės prekybos mėgėja I.L.
“Respublikos” žiniomis, naujos kartos elektroninė prekyba pakeitė ne tik virtualaus verslo struktūrą, bet ir skaudžiai smogė tradicinėms parduotuvėms. Kaip šiandien sako ne vienas informacinių technologijų (IT) specialistas, kažin ar būtų savo veiklą stabdęs IT prekybos tinklas “BMS Megapolis”, jei jam kojos nebūtų pakišusi virtuali prekyba.
Parduotuvės specializuojasi
Kadaise dauguma elektroninių parduotuvių priminė IT prekybos centrus, kuriuose galėjai įsigyti kuo įvairiausios buitinės technikos ir visko, kas su ja susiję. Kilus virtualios prekybos bumui elektroninės parduotuvės specializuojasi, stengiasi atrasti savo nišą. “Siekiame būti originalūs”, - “Respublikai” tvirtino 2008-ųjų pabaigoje duris atvėrusios “Dovanumanija.lt” bendraturtis Kęstutis Binkauskas.
Minėta elektroninė parduotuvė siūlo pirkėjams dovanas įvairiomis progomis ir įvairiems skoniams. Už “Dovanos.lt” nugaros slypi ir tradicinė dovanų parduotuvė, įsikūrusi Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje. Tačiau ji aptarnauja tik sostinės ir jos apylinkių gyventojus. Tuo tarpu “Dovanos.lt” paslaugomis gali naudotis visa Lietuva. Nupirktos prekės Vilniuje ir jos apylinkėse gali būti pristatytos per 2-3 val., kitur - per 2-3 dienas.
Yra internetinių parduotuvių, kurias galėtume pavadinti ypač originaliomis. Pavyzdžiui, viena tokių - “Alkotesteris.lt”. Šios svetainės klientai gali įsigyti rankinių, taip pat monetinių alkotesterių. Virtuali krautuvė “Intymipagunda.lt” prekiauja vien tik moteriškais intymiais daikčiukais. O šit užsukęs į “Manodovana.lt” rasi sraigtasparnių-vabzdžių ar žvaigždžių teatrą, suteikiantį progą tiesiog namuose stebėti žvaigždynus.
Skaičiai ir faktai
Europos Sąjungos (ES) tyrimai rodo, kad vartotojai, perkantys internetu, yra bent 10 proc. labiau patenkinti nei pirkėjai, apsiperkantys įprastose parduotuvėse. Tačiau perkančiųjų internetu Lietuvoje vis dar labai mažai, palyginti su kitomis ES šalimis.
Tik 7 proc. lietuvių įsigijo ką nors internetu per paskutinius 12 mėnesių. Per tą patį laikotarpį internetu apsipirko net trečdalis europiečių. Tokius skaičius pateikia vartotojų informavimo kampanijos “Žinok savo teises ir laimėk” organizatoriai.
Lietuviams prireiks dar kelerių metų pasivyti ir kitų Baltijos šalių lygį. Net 24 proc. latvių ir 22 proc. estų pirko internetu per paskutinius dvylika mėnesių. Atrodo, kad mūsų šalies pirkimo internetu statistiką pagerins jauni vyrai, mat būtent jie daugiausia perka internetu visoje Europoje. Šie duomenys buvo paskelbti šiemet vartotojų rinkų rezultatų suvestinėje.
Info
Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad virtuali prekyba yra linkusi augti regionų sąskaita. Tarkim, prekybos centras internete “Pigu.lt” tvirtina, kad daugiau nei 40 proc. užsakymų sulaukia iš šalies rajonų gyventojų. Pasak “Pigu.lt” direktoriaus Dainiaus Liulio, kai elektroninė parduotuvė pradėjo savo veiklą, daugiau nei pusė užsakymų atkeliaudavo iš Vilniaus. Nors užsakymų kiekis auga, metų pradžioje užsakymai iš pirkėjų Lietuvos sostinėje esą sudarė tik trečdalį visų “Pigu.lt” užsakymų.
“Net kitus didžiuosius Lietuvos miestus, Klaipėdą ar Šiaulius, užsakymų skaičiumi tūkstančiui gyventojų lenkia mažesnieji. Pirmaujantys miestai yra Jonava, Mažeikiai, Marijampolė”, - teigė D.Liulys.
Praėjusių metų pabaigoje “Pigu.lt” apyvarta pasiekė 5 milijonus litų. Po ramios metų pradžios vasarį prekyba atgijo ir fiksuojamas spartus apyvartos augimas.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
