Naujausios Finansų ministerijos makroekonomikos prognozės

„Pandemija smogė ir sukėlė šoką tikrai visame pasaulyje, dėl to prognozuojant ateitį yra labai svarbu matyti bendrą paveikslą, ne tik kas vyksta pas mus, Lietuvoje, bet ir svarbu matyti tendencijas, kokios jos yra bendrai Europos Sąjungoje, visame pasaulyje. Lietuvos ekonomika yra labai atvira, nemaža dalimi mūsų situacija priklauso nuo to, kaip sekasi mūsų eksportui, todėl ypač svarbu stebėti, sekti, vertinti, kas vyksta pas mūsų eksporto partnerius, visame pasaulyje“, – nuotolinę spaudos konferenciją pradėjo V. Šapoka.

Anot ministro, šiuo metu jau fiksuojami pirmieji ekonomikos atsigavimo ženklai.

„Labai norėčiau pasakyti, kad ekonomika jau atsigavo ir pradėjo šuoliuoti aukštyn, bet, deja, to dar negaliu pasakyti. Taip, stebime pirmuosius atsigavimo ženklus“, – sakė jis.

Finansų viceministrė Miglė Tuskienė teigė, kad numatomas ekonomikos smukimas šiemet – 7 proc.

„Vertindami situaciją tikrai matome, kad ekonomika stabilizuojasi, ekonomika atsigauna. Šiandien paskelbti verslo lūkesčiai rodo jų gerėjimą, vartotojų lūkesčiai gerėja taip pat. Matome stabilizavimosi ženklus darbo rinkoje“, – teigė viceministrė.

Jos teigimu, kitais metais ekonomika turėtų augti beveik 6 proc., bet prieškrizinis lygis bus pasiektas tik 2022 metais.

„Jau 2021 metais matome, kad ekonomika augs beveik 6 proc., bet, vertinant palyginamosiomis kainomis, 2019-ųjų, prieškrizinio metų lygio, dar nepasivysime, juos pasieksime kiek vėliau – tai atsitiks 2022 metais“, – sakė ji.

Vertindama darbo užmokesčio augimo perspektyvas, viceministrė sakė, kad augimas sulėtės.

„Mūsų prognozės numato, kad, be abejo, augimas darbo užmokesčio sulėtės, bet jis nebus neigiamas. Šiais metais darbo užmokestis augs 1,8 proc. ir, be abejo, čia tendencijos privačiame ir viešajame sektoriuje išsiskirs, bet pirmiausia atkreipčiau dėmesį, kad šiais metais didinta minimali mėnesinė alga (MMA) beveik 10 proc. Tai jau yra indėlis į darbo užmokesčio augimą“, – kalbėjo M. Tuskienė.

Remiantis Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijumi 2020-2023 metams, tikimasi, kad darbo užmokestis 2020 metais labiausiai augs viešajame sektoriuje. Privačiajame sektoriuje daliai įmonių dėl pasiūlos ir paklausos sumažėjimo, skelbtų prastovų bei tuo pačiu metu laikinai Lietuvoje sumažėjusios darbo jėgos paklausos atlyginimų augimas sulėtės.

Anot scenarijaus, 2021 metais darbo užmokesčio augimo tempas sieks 3,3 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, mažėjant nedarbo lygiui ir stiprėjant darbo jėgos paklausai, darbo užmokesčio augimo tempas šalyje palaipsniui spartės ir laikotarpio pabaigoje priartės prie 5 proc.

Bendrasis vidaus produktas (BVP), numatoma, 2021 metais augs 5,9 proc. (2019 metais jis siekė 3,9 proc.). Vėliau BVP vidutiniškai galėtų augti po 2,6 proc. per metus.

Vidutinė metinė infliacija šalyje 2020 metais sumažės iki 0,7 proc. 2021 metais energijos prekių kainų mažėjimo nenumatoma, todėl infliacijos tempas paspartės iki 1,7 proc., o vidutinio laikotarpio pabaigoje – iki 2 proc.

M. Tuskienė pripažino, kad stiprūs rizikos veiksniai lieka.

„Žinoma, visada egzistuoja ir teigiamos rizikos, kad ekonomika atsigaus sparčiau, investicijų plėtra bus spartesnė, tą balansą rizikų turime, bet šiai dienai neigiamų rizikų svoris yra didesnis“, – teigė ji.

Akcentuojama, kad išorės aplinka vidutiniu laikotarpiu išliks nestabili, o pagrindinių Lietuvos užsienio prekybos partnerių ekonomikų atsigavimo perspektyvos trapios.