Remiantis kvietimo metu nurodytomis sąlygomis, jei bendrai patvirtintų projektų investicijų lėšų suma viršija 150 mln. eurų, turi būti taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas, tačiau dabartiniai Vyriausybės prioritetai pastatų energinio efektyvumo srityje pakeitė planus. Nuspręsta, kad bus finansuojami visi kvietime dalyvavę projektai, kurie atitiko nustatytas sąlygas.

Daugiausiai įgyvendinamų projektų - Klaipėdoje

Atlikto BETA vertinimo rezultatai parodo, kad pagal šį aplinkos ministro kvietimą daugiau kaip 20 proc. daugiabučių atnaujinimo projektų bus įgyvendinama didžiuosiuose Lietuvos miestuose - Klaipėdos (36 daugiabučiai), Kauno (32) ir Vilniaus (29) miestų savivaldybėse.

Paskutiniojo kvietimo metu aktyvumu pasižymėjo ir Ukmergės rajono savivaldybė (24 paraiškos), Palangos miesto savivaldybė (21), Šilutės (20), Telšių (18) ir Jonavos (17) rajonų savivaldybės.

Ryškėja renovacijos tendencijos

Vertindami paskutinio kvietimo metu gautas paraiškas, BETA specialistai pastebėjo vis labiau ryškėjančią kompleksinės renovacijos tendenciją - net trečdalis patvirtintų daugiabučių modernizavimo projektų yra įtraukti į savivaldybių parengtas kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas, apimančias vieno, dviejų bei daugiau miesto kvartalų atnaujinimą.

Šiuo metu jau 39 iš 60 šalies savivaldybių yra pasirengę kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Du trečdaliai iš jų programas pasirengusios daugiau nei vienam kvartalui (Vilnius - 29, Kėdainių raj. - 10, Utenos raj. - 7, Druskininkų sav. - 6, Palanga - 5).

Vidutinis Programos įgyvendinimo laikotarpis - 7 metai. Turint omenyje, kad didžioji dalis programų jau pradėtos įgyvendinti, akivaizdu, jog po 5 - 6 metų dabartinis Lietuvos renovacijos žemėlapis pasikeis iš esmės - ne tik kiekybiniais (atnaujintų daugiabučių skaičiumi), bet ir kokybiniais (sutaupytos energijos kiekiais, pasikeitusiu miesto vaizdu, išaugusia gyvenimo kokybe) parametrais.

„Duomenys rodo, kad jau kelerius metus iš eilės formuojamas naujas požiūris į pastatų energinio efektyvumo didinimą duoda apčiuopiamus rezultatus. Vien tai, jog trečdalis paskutinio kvietimo metu gautų daugiabučių atnaujinimo projektų yra įtraukti į kvartalinės renovacijos programas, aiškiai nurodo pagrindines renovacijos kryptis - vis daugiau pastatų bus atnaujinami ne pavieniui, o kvartalais“, - sako V.Serbenta.

Pageidautina B energinio naudingumo klasė

Dar viena ryškėjanti renovacijos tendencija - aukštesni energinio efektyvumo rodikliai, kurie planuojamuose daugiabučių projektuose turėtų siekti B energinio naudingumo klasę. Planuojama, kad šią klasę pasiektų net 50 proc. visų paskutinio kvietimo metu gautų paraiškų projektai.

Šiuo metu net 75 proc. Europos Sąjungos (ES) pastatų yra energetiškai neefektyvūs, per metus sunaudojantys 40 proc. visos ES energijos bei į atmosferą išleidžiantys 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Dėl šios priežasties ženkliai pagerėję daugiabučio energinio efektyvumo rodikliai yra naudingi ne tik finansiškai, bet tuo pačiu prisideda prie aplinkos tausojimo, nes renovuoti namai išmeta mažiau CO2 dujų emisijų.

Pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą valstybės remiamų atsinaujinančių energijos šaltinių, padedančių sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, sąrašas gan ilgas, tačiau didžioji dalis daugiabučių namų gyventojų, nusprendusių investuoti į alternatyvią energiją, dažniausiai renkasi saulės kolektorius karštam vandeniui pašildyti ir šilumos siurblius šildymui.

Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą, nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinti daugiau nei 2400 daugiabučiai arba 70 tūkst. butų, o šiuo metu įgyvendinama dar apie 1400 daugiabučių atnaujinimo projektų

Užs. Nr. 5