Mūsiškas žodis „gamyba“ Europos Sąjungai skamba kaip keiksmažodis

Lietuva jau ne pirmus metus siekia, kad tiesioginės išmokos už pievas ir ganyklas iš ES biudžeto būtų dalijamos tik aktyviems ūkininkams. T.y. tiems, kurie laiko gyvulius ir užsiima žemės ūkio produkcijos gamyba.

Vis dėlto toks aktyvaus ūkininko apibrėžimas Briuselyje nesulaukia pritarimo. Europos Komisija į žodį „gamyba“ žiūri kaip į keiksmažodį ir tvirtina, kad jos skatinti nevalia dėl ekologijos.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas stebisi EK pozicija.

„Jei mes aktyvaus ūkininko sąvokos nesusiesime su gamyba, ta sąvoka apskritai tampa neįmanoma. Tačiau, kaip žinome, vienas pagrindinių EK tikslų, iškeltų Kaimo plėtros programoje 2014-2020 m., yra gamtosauga. Siekiama, kad gamta būtų saugoma, kad būtų sumažintas pesticidų kiekis, todėl norima ne skatinti, o mažinti gamybą“, - Briuselio poziciją aiškino jis.

Anot ūkininkų vado, Lietuvoje vadinamieji sofos ūkininkai sudaro apie trečdalį tiesioginių išmokų gavėjų.

„Jie išmokas gauna už minimalų žemės plotų prižiūrėjimą. Kuriam normaliai dirbančiam ūkininkui gali būti priimtina tokia žemės ūkio politika, kai „sofos ūkininkai“ susišluoja išmokas tų, kurie sąžiningai dirba, didina gamybą, sukuria darbo vietas, bendrąjį vidaus produktą? O šitie nieko nesukuria ir gana neblogai gyvena... Jiems pakanka turėti žemės ir laikytis minimalių reikalavimų. Kartą per metus nušienavai - ir gauni išmoką. Drugeliai ar kokios nendrinės meldinukės tavo pievoje skraido ir jau esi labai europietiškas ūkininkas“, - stebėjosi J.Talmantas.

Anot jo, apie pusę ES narių palaiko Lietuvos poziciją, kad Bendrijos pinigais nereikėtų remti veltėdžių, tačiau kita pusė aktyviai priešinasi. Kai kurios ES senbuvės, kuriose gamyba išplėtota, mielai imtų išmokas ir už sporto aikštynus ar net oro uostus.

„Pavyzdžiui, olandai niekada nepritars, nes kone kiekvienas jų žemės centimetras apsodintas gėlėmis. Mes, lietuviai, turbūt nieko negalime pakeisti. Juk žinome, kiek Europos Parlamente mūsų atstovų yra ir kaip tie balsai pasiskirsto. Esame lygūs tik fantastiniuose filmuose, o realiame gyvenime tos lygybės nebuvo, nėra ir nebus“, - kalbėjo ūkininkas.

Jis neatmeta galimybės, kad prisidengiant aplinkosauga senosios Bendrijos narės bando sau iš kelio šalinti nepatogius konkurentus.

„Be jokios abejonės, jiems taip patogu. Jie turbūt supranta, kad jei naujosios ES šalys gamybą didins, jų pačių importas mažės. Jiems jokios naudos, jei mes patys produkciją pasigaminsime ir dar patys stengsimės ją eksportuoti. Juk labai gerai mums vežti prekes ir mokėti išmokas už nieko neveikimą. Galbūt dėl to ir prisidengiama aplinkosauga. O kam reikalingi nauji konkurentai?“ - siūlė susimąstyti J.Talmantas.

Virginija BALTRAITIENĖ, Žemės ūkio ministrė:

EK pozicija yra ta, kad aktyvus ūkininkas dabar yra tas, kuris vieną ar du kartus per metus nusišienauja pievas, t.y. palaiko gerą žemės agrarinę būklę. O mūsų supratimu, aktyvus ūkininkas yra tas, kuris realiai ūkininkauja. Mūsų požiūris tas, kad išmokas turi gauti tas, kuris realiai dirba žemę.

Mes dar kartą kreipėmės į EK, siūlydami, kad aktyviu ūkininku būtų laikomas tas, kuris turi 0,3 sąlyginio gyvulio viename hektare. Pasiūlėme formulę.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“