1 nuotr.Susisiekimo ministras Marius Skuodis tvirtina besidžiaugiantis, kad Lietuvos oro uostai po pandemijos laikotarpio sparčiai atsigauna, tačiau neslėpė, jog skrydžių krypčių į pagrindinius oro uostus Lietuvai tikrai trūksta.
„Pirmas dalykas, kuo aš džiaugiuosi, kad jeigu žvelgtume ir lygintume skrydžių situaciją su priešpandeminiu laikotarpiu, tai Lietuvos oro uostai yra tarp TOP Europos Sąjungos šalių oro uostų pagal skrydžių atsigavimą. Tiek pagal keliautojų atsigavimą, nes Kaunas jau yra pasiekęs priešpandeminį kelionių lygį, tiek pagal skrydžių skaičių. Bet natūralu, tų skrydžių krypčių į pagrindinius hub'us, oro uostus, kur galima perlipti tikrai trūksta“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė M. Skuodis.
Jis aiškina, kad nepaisant to, jog Susisiekimo ministerija dėl lėšų stygiaus atidėjo oro susisiekimo skatinimo modelį, skrydžių skatinimui tam tikras biudžetas yra ir lėšos galės būti perskirstytos iš kitų sričių. Politikas tikina tai matąs kaip vieną iš prioritetų.
„Skrydžių skatinimui mes turime tam tikrą biudžetą ir galbūt perskirstysime iš kitų sričių lėšas, nes aš tai matau kaip vieną iš prioritetų, tai niekas neatidėta, viskas startuoja, oro uostams dabar reikia įsibėgėti. Mes turime tikrai gerą modelį, vyksta pokalbiai su avialinijomis, aš ir pats įsijungęs į kai kuriuos pokalbius, bet vyksta daug kasdienio darbo“, – sakė susisiekimo ministras.
M. Skuodis aiškino, kad tam tikriems rezultatams dar reikia laiko, tačiau jis tikisi, jog kitų metų biudžete bus daugiau galimybių suteikti finansavimą skrydžių skatinimui.
„Rezultatams tam tikriems, dar šiek tiek reikia laiko. Tas lėšas tikrai perskirstysime iš kitų sričių, galbūt kitos sritys turės palaukti, o apskritai tikiuosi, kad kitų metų biudžete erdvės ir galimybių valstybei bus daugiau prisidėti, galbūt bus ir lengviau įtikinti kolegas, kai matys rezultatus“, – tvirtino Vyriausybės narys.
ELTA primena, kad Susisiekimo ministerija yra pristačiusi Lietuvos aviacijos gaires ateinantiems iki 2030-ųjų metų.
Jose nurodomas tikslas, kad iki 2030 m. Lietuvą tiesioginiais skrydžiais būtų galima pasiekti iš ne mažiau kaip 150 krypčių (2021 m. jų buvo 94), numatoma sukurti ir įgyvendinti naują oro susisiekimo skatinimo modelį, koordinuotai didinti Lietuvos, kaip patrauklios turizmo ir verslo krypties, žinomumą.
Gairėse tikinama, kad Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) pasauliniame pasiekiamumo vertinimo reitinge šalis turėtų pakilti į 85 vietą – bent per 10 pozicijų, palyginti su 2019 m.
Taip pat iki 2030 m. siekiama aviacijos sektoriaus indėlį į Lietuvos bendrąjį vidaus produktą padidinti nuo dabartinių 3 iki 5 proc. Tam planuojama toliau plėsti. Vilniaus ir Kauno oro uostų infrastruktūrą, sujungti juos „Rail Balticos“ geležinkelio linija, plėtoti orlaivių remonto ir priežiūros paslaugas, didinti oro transportu gabenamų krovinių srautus.
