Vyriausybė kreipsis į ES Teisingumo Teismą (ESTT), kad būtų panaikintas ne tik vairuotojams, bet ir visai šaliai kenksmingas Mobilumo paketas. Skaičiuojama, kad dėl jo mūsų valstybė gali prarasti po devyniaženklę sumą kasmet. Be to, Lietuva ir kitos ES pakraščių valstybės yra įsitikinusios, kad reikalavimas tuščius vilkikus periodiškai grąžinti į registracijos šalį yra bandymas iškraipyti konkurenciją, padedant centrinėms ES šalims.
Ketina bylinėtis
Kuo gi minėtas paketas toks baisus Lietuvai? Prieštaringiausiai vertinamas reikalavimas periodiškai grąžinti krovininę transporto priemonę į registracijos šalį, kuris yra itin nepalankus ES pakraščiuose esančioms valstybėms. Taip esą bandoma joms sudaryti sunkesnes konkurencines sąlygas.
„Atskiros šių ES teisės aktų nuostatos dėl privalomo transporto priemonės grąžinimo į įsisteigimo valstybę, kabotažo ribojimų, vairuotojų komandiravimo ir poilsio taisyklių įsigaliojimo, kai nėra užtikrinta atitinkama infrastruktūra, neatitinka toliau apibūdintų Lietuvos Respublikos politinių ir ekonominių interesų bei turės neigiamos įtakos Lietuvos verslui.
Atsižvelgiant į tai, tikslinga ginčyti Mobilumo paketo teisėtumą bei siekti nepalankių Lietuvai ES teisės aktų nuostatų panaikinimo. Nepalankaus teismo sprendimo atveju, neigiamų pasekmių dėl teisminio proceso inicijavimo nenumatoma (atstovavimą teisme užtikrins Teisingumo ministerija, o bylinėjimosi išlaidos šios rūšies bylose kitoms proceso šalims neperkeliamos)“, - tikina Susisiekimo ministerija.
Pasak jos, atskiros Mobilumo paketo nuostatos taip pat turės neigiamos įtakos kitų valstybių narių interesams (pavyzdžiui, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos, Kipro, Maltos), todėl tikėtina, kad jos taip pat teiks savarankiškus ieškinius arba įsitrauks į kitų valstybių narių pradėtą teisminį procesą ESTT.
Lietuvos transporto sektoriaus įmonių didžiąją veiklos dalį sudaro vežimo operacijos kitose valstybėse narėse. Per 40 tūkst. Lietuvoje registruotų sunkvežimių kasdien vykdo tarptautinius krovinių pervežimus.
Lietuvos vežėjų tarptautinio krovinių vežimo dalis visame Lietuvos vežėjų krovinių transporte yra didžiausia ES (91,8 proc. pervežimų yra tarptautinis krovinių vežimas ir tik apie 8 proc. vietinis krovinių vežimas).
Lietuvoje skaičiuojamas vienas didžiausių sunkvežimių parkų pagal gyventojų skaičių, o bendrai transporto sektoriuje Lietuvoje dirba apie 160 tūkst. žmonių. Taigi, Mobilumo paketo taisyklės turės reikšmingą poveikį Lietuvos interesams.
Lietuva ieškinyje, kurį teiks ESTT, akcentuos, kad Mobilumo paketo nuostata dėl privalomo transporto priemonės grąžinimo į įsisteigimo vietą neatitinka Europos žaliojo kurso tikslų.
„Nustačius pareigą grąžinti sunkvežimį, gali sumažėti transporto sistemos veiksmingumas ir padidėti nereikalingas išmetamųjų teršalų kiekis, tarša ir spūstys“, - pateikiamas logiškas argumentas.
Tūkstančiai bedarbių
Susisiekimo ministerija skaičiuoja, kad Mobilumo paketas labiausiai paveiks smulkias įmones.
Prognozuojama, kad be darbo gali likti beveik 35 tūkst. šiame sektoriuje dirbančių asmenų, kurių nedarbo išmokoms gali prireikti 111 mln. eurų (padidėjusios biudžeto išlaidos). Galimi biudžeto pajamų praradimai 102 mln. eurų (sumažėjusios biudžeto įplaukos). Prognozuojamas neigiamas poveikis šalies ekonomikai galėtų siekti 1,6 proc. BVP“, - tokius skaičiavimus pateikia Susisiekimo ministerija.
Nenorėjo didinti algų
Lietuvos transporto darbuotojų profesinių sąjungų forumo vadovas Bronius Bučelis „Vakaro žinioms“ paaiškino, esą nacionalinė vežėjų asociacija „Linava“, labiausiai verkšlenanti dėl Mobilumo paketo, iš dalies pati kalta, kad jis toks atsirado. Mat ji su Lietuvos vairuotojų profsąjungomis niekaip nenorėjo susiderėti, kokio dydžio atlyginimas vairuotojams turi būti mokamas, nes jie gaudavo tik kiek didesnę nei vidutinę algą (1,3 minimalios mėnesio algos) ir dienpinigius, nuo kurių nemokamos įmokos būsimoms vairuotojų pensijoms, laikinojo nedarbingumo išmokoms ir panašiai.
B.Bučelio atstovaujamiems vairuotojams niekaip nepavyko susiderėti su „Linava“ dėl algų, todėl pernai jie pasitraukė iš kolektyvinių derybų. Vairuotojams buvo mokama 1,3 minimalios algos dydžio (MMA) alga, o visa kita mokama dienpinigių, nuo kurių nemokamos įmokos pensijai, laikinam nedarbingumui ir t.t., forma.
Jei kolektyvinės derybos būtų buvusios sėkmingos, forumas būtų kreipęsis į europinę federaciją ir apie tai informavęs. Tada gal ir paketas būtų persvarstytas, nes dabar Europos Parlamentas Lietuvą nubaudė esą būtent dėl to, kad nebuvo kolektyvinių derybų.
Tiesa, Vyriausybė šią vasarą nutarimu nustatė vairuotojų algos koeficiento dydį 1,65 MMA, tačiau forumas reikalauja, kad koeficientas būtų 2.
Situaciją komentuoja „Linavos“ generalinis sekretorius generalinis sekretorius Mečislavas ATROŠKEVIČIUS:
Mobilumo paketas yra teisės aktas, nukreiptas prieš periferines valstybes. ES bando transporto sektorių reguliuoti, bet iš to reguliavimo išeina visiškas jovalas. Viskas daroma buldozeriu, tenkinant kelių valstybių interesus. Mes, ES pakraščių valstybės, atsidursime prastesnėje situacijoje net nei trečiųjų šalių vežėjai. Mat pakete numatyti apribojimai jiems negalios, o mums galios. Tai dėl ko stojome į ES?
Po 18 mėnesių įsigalios reikalavimas transporto priemonę grąžinti į registracijos šalį. Ką tai bendro turi su ES paskelbta žaliąja politika? Juk kai šimtai tūkstančių vilkikų tušti važiuos į savo šalį, tik be reikalo terš aplinką. Nelogiškas reikalavimas. Juk laivams mes nesakome, kad jie kas kelis mėnesius grįžtų į savo uostą. Jie grįžta, kai reikia pakeisti komandas. Toks reikalavimas yra negražus žaidimas, siekiant iškraipyti konkurenciją.
Kai kurios paketo nuostatos jau įsigaliojo rugpjūčio 20 d. Pavyzdžiui, savaitgalį vairuotojai ilsėtis turi viešbučiuose. Ir kas keturias savaites vairuotojai privalo poilsiui grįžti į savo šalį. Šioms nuostatoms laikas parinktas labai netinkamai dėl COVID-19. Vairuotojas, tarkime, Vokietijoje, neturės galimybės ilsėtis viešbutyje, nes prie kelių, kuriais leidžiama važinėti sunkiasvorėms transporto priemonėms, nėra nei viešbučių, nei motelių. Reiškia, jis turės taksi ar dar kuo nors važiuoti į artimiausią miestą. Tačiau viešbučiai tokių klientų dėl COVID-19 nenori.
Tai - dar ne viskas. Iki šiol vairuotojai gyveno kaip kosmonautai - turėjo minimalų kontaktų kiekį, nes gyveno saugioje kabinoje. O viešbutyje bus vairuotojų iš daugybės šalių, tad rizika plisti užkratui gerokai padidės. Jei ir surandamas koks motelis, vairuotojai negyvena po vieną ar po du, o po 4 ar 5.