2 nuotr.Naujausioje savo reklamoje prekybos tinklas „Norfa“ meta iššūkį pirkėjams ir teigia, kad karvieną nuo jautienos mėsos atskirti beveik neįmanoma. Kažin ką pagalvojo patys pirkėjai, pamatę tokią reklamą. „Vakaro žinios“ apsilankė mėsinėje ir pasiteiravo, nejau tikrai pirkėjas yra bejėgis ją atskirti?
Daugiau kaip 15 metų mėsininku dirbantis „Norfos“ vyr.mėsininkas Dainius Bartošius, „Vakaro žinioms“ apsilankius parduotuvėje, neslėpė, kad reklamoje pateikiama informacija klientų neklaidina, tai visiška tiesa: „Paprastam pirkėjui priėjus prie vitrinos atskirti tikrai beveik neįmanoma, todėl geriausia rinktis patikimą pardavėją. Vienintelį dalyką pirkėjas gali pastebėti - riebalų spalvą. Kuo gyvulys buvo senesnis, tuo jo riebalai bus tamsesni, gelsvesni. Tačiau jei gabaliukas bus išpjautas be riebaliuko, kokia ten mėsa, žinos tik mėsininkas.“
Specialistas taip pat atskleidžia, kad yra keli paprasti ženklai, iš kurių galima suprasti, jog mėsa vitrinoje yra ne pirmo šviežumo. Pastovėjusi mėsa nebus tokia rausva, ji bus sausa ir nesultinga, o ją paėmus, liks žymės nuo rankų. Tokia mėsa ne geriausias pasirinkimas vakarienei. „Šviežia ir kokybiška mėsa žalia turi gerai atrodyti. Jei mėsytė rausva, minkšta ir sultinga, o skani atrodo dar net žalia, žinokite, kad ir pagaminta ji bus tikrai skani“, - su šypsena sako mėsininkas.
Dainius teigia, kad jo atstovaujamas tinklas nenaudoja jokių gudrybių, o norėdami užtikrinti kokybę, dar gyvus gyvulius arba jau pačią mėsą perka tik iš patikrintų Lietuvos augintojų, su kuriais dirba jau daugiau kaip penkerius metus: „Kai pats žinai, ką ir iš ko perki, tuomet gali užtikrinti kokybę ir garantuoti, kad mėsa yra ta, kuri ir parašyta ant etiketės. Nežinai, ką tiekėjas atveža. Jis gali viena užklijuoti, o mėsa bus kita. Be to, paskui labai sunku atsekti mėsos šviežumą, o mes visuomet juk akcentuojame klientams, kad mūsų mėsa šviežia. Paskui ne tiekėjas juk sulauktų skundo, o mes.“
Pasak Dainiaus, prekybos srityje visko būna, nes uždirbti norisi, ir kai kurie prekybininkai renkasi kokybišką mėsą vežti į užsienio rinkas, o vietiniams pardavinėti pigesnę ir prastesnės kokybės. Tačiau pats Dainius mano, kad tai nėra teisingas kelias, nes pirkėjas greitai pastebi, o paskui dar pasako ir savo draugams bei artimiesiems: „Vieną sykį gali apgauti, bet tik vieną ir tas vienas kartas gali labai brangiai kainuoti. Mėsininkas turi padėti, patarti pirkėjui. Jei jau parduotuvėje ir pats darbuotojas nenori užkalbinti, pasiūlyti, tai irgi keista, kodėl jis nesuinteresuotas parduoti savo produkcijos.“
Jis primena, kad mėsa nuo gyvulio papjovimo per 36 valandas turi atsidurti vitrinoje, o parduoti ją privalu per 24 valandas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
