Meilė vištoms kainuoja labai brangiai

Uolumas ne visada išeina į naudą. Stropiai tenkindami Europos Sąjungos reikalavimą sukurti vištoms komfortiškas sąlygas mūsų paukštininkystės ūkiai nukentėjo, o ne tokie stropūs Briuselio įsakymų vykdytojai lenkai jų sąskaita uždirbo. Lenkai mažiau investavo, mažiau išleido, todėl kiaušinius parduoda pigiau. Maža to, Lenkija deda pastangas, kad direktyvos galiojimo laikas būtų pratęstas.

Skurstančiam žmogui nepasakysi: “Būk patriotas, valgyk lietuviškus kiaušinius”. Jis perka tai, ką gali įpirkti. Prekybos centruose lenkiškų ir lietuviškų kiaušinių kaina skiriasi beveik perpus, todėl savaime suprantama, nuo kurios lentynos kiaušinių siekia pirkėjai. Vištų augintojai aimanuoja tokių siaubingų Velykų nematę, o Atvelykio tuo labiau. Praėjusią savaitę kiaušinių pirkimas visiškai įstrigo. Paukščių augintojai viltingai laukia ateinančių metų, kai visiems visiems Europos kiaušinių rinkos dalyviams sąlygos taps vienodos. Ar tikrai taip bus, jie neturi tvirto Europos atsakymo.

Stropuoliai laimi ne visada

Nuo 2012 metų sausio 1 dienos vištų gerovės reikalavimų neįvykdę paukščių augintojai negalės parduoti kiaušinių ne tik užsienyje, bet ir vidaus rinkoje, o valstybėms grės ES finansinės sankcijos. Jei direktyvos įgyvendinimo terminas būtų pratęstas, Lietuvos paukštininkų laukia liūdna ateitis. Jau ir dabar ne vienas jų stovi ant išgyvenimo ribos. Vienas iš tokių Baltijos šalių kiaušinių rinkos lyderis Vievio paukštynas. Viena iš priežasčių, atvedusi šį paukštyną prie kritinės ribos, buvo milijoninės investicijos pritaikant gamybą ES gyvūnų gerovės reikalavimams. Praėjusiais metais Vievio paukštyno apyvarta siekė 66 milijonus litų, bet skolos buvo 21 milijonas litų.

Dar 1999-aisiais įsigaliojusi ES Tarybos direktyva uždraudė vištas dedekles auginti bateriniuose narvuose ir nustatė pereinamąjį laikotarpį. Kadangi Lietuvai nepavyko išsiderėti palankesnių sąlygų, minėtą direktyvą mūsų šalies paukštininkai buvo priversti įgyvendinti nedelsiant. Šiuo metu griežtus vištų dedeklių laikymo reikalavimus visiškai atitinka 19 iš 23 Lietuvos paukštynų. Likę juos baigs vykdyti iki šių metų pabaigos.

Ne tokie stropūs mūsų kaimynai lenkai pertvarkė vos 20 proc. savo paukštynų, todėl Lenkija, baimindamasi galimų sankcijų ir nepalankios padėties, kurioje atsidurtų jos vištų augintojai po 2012 metų sausio 1-osios, pradėjo aktyvią lobistinę veiklą. Lenkija Europos Komisijos prašė terminą pratęsti, nes kitų metų pradžioje ji įstengs pertvarkyti vos 40 proc. vištų dedeklių paukštynų. Ne itin stropiai direktyvą vykdė ir senosios ES narės Prancūzija, Ispanija, Italija, tačiau jos Europos komisijos taip nespaudžia.

Valgytojams svarbiausia - kaina

Pagal naujus gerovės reikalavimus paukštidėse vienai vištai dedeklei tenkantis plotas turėjo būti padidintas nuo 550 iki 750 kvadratinių centimetrų. Pagerintuose narvuose turi būti įrengtas lizdas kiaušiniams dėti, vieta kapstytis, galąsti nagus, erdvi lakta tupėti. Ar vištos už užuolaidėlės naujuose narvuose dės kitokius kiaušinius? Kas pasikeis? “Niekas nepasikeis. Skirtumas tas, kad paukščių gerovė dabar bus orientuota į Europą. Privalėjome pakeisti visus narvus. Baisiai daug tie narvai kainavo. Sumažinome vištų, panaikinome senus gardus, juos išpardavėme metalo supirkėjams. Dauguma tų narvų dar buvo tinkami naudoti. Atnaujinome kelis pastatus ir dabar labai sunkiai verčiamės. Kiekvieno pastato atnaujinimas mums atsiėjo daugiau nei 2 milijonus litų. Dabar balansuojame ant ribos, nes viskas labai pabrango”, - guodėsi UAB Girelės paukštyno generalinis direktorius Reimondas Geležius.

Pasak R.Geležiaus, būtų neteisinga, jeigu ES prailgintų vištų gerovės gerinimo laiką Lenkijai. O jeigu nepratęs, nepersitvarkiusias įmones turėtų uždaryti. Kaip tada atrodytų rinka, galima tik spėti. “Ne visi Lenkijos kiaušinių gamintojai ir dabar gyvena aukso amžių, yra bankrutuojančių”, - sakė į didžiausių paukštynų dešimtuką besilygiuojančios įmonės vadovas. Anot jo, pirkdami pigesnius lenkiškus kiaušinius pirkėjai vienaip laimi, kitaip pralaimi. Įvežti kiaušiniai yra senesni, o lietuviškų kiaušinių galiojimo laikas - 28 dienos. Paukštynai turi parduoti kiaušinius per savaitę, kitaip niekas neperka. Anot R.Geležiaus, nemažai prie kainos prisideda ir prekybininkai. Nuo kiek-vieno kiaušinio pardavėjai uždirba 10-20 centų.

Girelės paukštynas dalį kiaušinių parduoda į Latviją, Estiją, o praėjusią savaitę labai pigiai pardavė į Lenkiją milteliams gaminti. “Jeigu ir toliau taip niekas kiaušinių nepirks, bus blogai”, - krimtosi R.Geležius.

Rinka išbalansuota

“Sulaukėme ypač sunkių dienų, pašarai brangūs, kiaušiniai pigūs, jų padėti nėra kur. Nuo Naujų metų mes dirbame į nuostolius. 2,5 karto pabrango pašarai, energija, kuras, pakavimo tara. Tačiau kiaušiniai nepabrango. Pašarai visur tokie brangūs, kiaušinių kaina gali skirtis vienu kitu centu, o ne tiek, kaip dabar. Kiaušinių pilna iš Lat-vijos, mes taip pat truputį išvežame į Latviją, bet latviai mums ne konkurentai. Konkurentai yra lenkai, rinką užtvindę neadekvačiai pigiais kiaušiniais. Jau 40 metų dirbu paukštininkystės srityje, bet dar tokių Velykų nebuvo, kai niekas nepirko lietuviškų kiaušinių. Jokių kitų priežasčių negali prigalvoti, tik tai, kad kiaušinių labai daug įvežė. Buvo ir suomiškų kiaušinių, o lenkiškų ypač daug. Rinka visai išbalansuota ir niekas negali padėti, nei asociacija, nei mes patys sau. Kokių nors priemonių galėtų imtis tik Vyriausybė”, - apgailestavo Ginkūnų paukštyno direktorė Nijolė Kavaliauskienė.

Ginkūnų paukštynas vištų gerovei išleido per 8 milijonus litų. Iš jų apie 5 milijonus savų pinigų. “Nesakyčiau, kad Lietuvoje paukštynų yra per daug. Yra juos kur padėti, dideli paukštynai turi daugiau galimybių kiaušinius išvežti į didesnes rinkas, o mažesnieji priversti orientuotis į vietinę rinką, kurioje dabar oi, kaip nelengva”, - situaciją apibūdino Ginkūnų paukštyno vadovė. Ginkūnų paukštynas per metus surenka 35 milijonus kiaušinių.

Paukštynams atėjo sunkios dienos

“Visi požymiai rodo, kad ES direktyva po Naujų metų įsigalios, nenumatyta jokių išimčių. Per tuos metus kiaušinių gamintojai padarė labai daug ir jeigu dėl šios direktyvos atidėjimo būtų padarytos kokios nors išimtys, tai sukeltų ir ekonominius skirtumus. Paukštynai skyrė labai daug investicijų pastatams pritaikyti, gamyba tokiuose pastatuose yra gerokai brangesnė. Lenkai gali pigiau kiaušinius parduoti, nes dauguma jų paukštynų vykdo gamybą nesilaikydami brangiai kainuojančių Europos Sąjungos reikalavimų. Be to, jie turi didesnes mokesčių lengvatas”, - sakė Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis.

Asociacijos vadovas įsitikinęs, kad paukštynams dabar atėjo labai sunkios dienos. “Pagal dabartines pašarų kainas kiaušinių kaina yra per maža. Prieš dvejus metus gamintojo dalis buvo didesnė. Per pusantrų metų gamintojo kaina krito apie 24-25 proc., o ant prekystalių kaina laikosi panaši. Paukštynai savo sąskaita nedidina kainų”, - tvirtino V.Tėvelis. Didinti negali, kol pigesne produkcija konkuruoja kaimynai.

Lietuva per metus pagamina per 850 milijonų kiaušinių. Suvartoja maždaug 20 procentų mažiau. Kiaušinių perteklius daugiausia išvežamas į Latviją, Estiją, kitas šalis. Per pastaruosius trejus metus kiaušinių buvo surenkama maždaug 5 procentais mažiau. Dėl paukštynų renovacijos prisiėjo uždaryti dalį fermų.

850 - tiek milijonų kiaušinių Lietuvoje surenkama per metus.