Politikams įrodinėjant, kad minimalaus atlyginimo didinimas neįmanomas, nes tai bus pražūtinga verslui, mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“ paskelbė, kad balandį daugumai darbuotojų didės atlyginimai - visam darbo užmokesčio fondui planuojama papildomai skirti 28 mln. litų.
„Maxima LT“ skelbia, kad atlyginimus ir darbo krūvį planuojama peržiūrėti daugiau nei 100 skirtingų įmonės pareigybių: prekybos, saugos, logistikos, gamybos ir dalies administracijos padalinių darbuotojams.
Peržiūrint atlyginimus prioritetus žadama teikti operatyvinius darbus atliekančių darbuotojų, dirbančių parduotuvėse, sandėliuose, saugoje, gamybos cechuose, taip pat administracijos padaliniuose, atlygiui. Atlygį taip pat planuojama peržiūrėti ir tų pareigybių darbuotojams, kuriuos šalies darbo rinkoje surasti ar išlaikyti įmonei yra sunkiausia.
Reaguoja į rinkos pokyčius
Kaip „Respublikai“ teigė bendrovės „Maxima LT“ Personalo departamento direktorius Ernestas Letukas, bendrovės darbuotojų atlygis peržiūrimas reguliariai - tada ir priimami sprendimai dėl atlygio pokyčių, atsižvelgiant ir įvertinant tendencijas šalies darbo rinkoje.
„Maxima LT“ nusprendė šiais metais padidinti įmonės darbo užmokesčio fondą, atidžiai išanalizavusi ir įvertinusi situaciją šalies darbo rinkoje.
„Darbo užmokestį reguliuoja darbo rinka, o mes reaguojame į pokyčius joje. Stengiamės būti lankstūs ir konkurencingi - t.y. darbuotojams mokėti situaciją rinkoje atitinkantį atlygį. Taip darėme iki šiol, taip darysime ir ateityje, - sakė E.Letukas. - Šiuo atveju, įvertinę pokyčius darbo rinkoje, matydami, kad siekiant išlaikyti esamus ir pritraukti naujų darbuotojų reikia peržiūrėti darbuotojų atlygį ir didinti darbo užmokesčio fondą, tokį sprendimą ir priėmėme“.
Kiekvieno „Maximos“ darbuotojo atlyginimas, bendrovės atstovo teigimu, priklauso nuo einamų pareigų, darbo pobūdžio, išdirbtų valandų kiekio, papildomai atliekamų darbų, taip pat valstybės taikomų mokesčių ir kitų svarbių faktorių, lemiančių darbuotojo atliekamo darbo kokybę ar jo rezultatą. Bendrovė stengiasi savo darbuotojams mokėti situaciją darbo rinkoje atitinkantį atlygį, operatyviai reaguoti į tendencijas bei pokyčius joje.
Visgi atlygis nėra vienintelė priemonė, siekiant išlaikyti esamus darbuotojus ir pritraukti naujų. Bendrovė savo darbuotojams teikia įvairių papildomų naudų. Tai - nemokamas maitinimas parduotuvių, sandėlių ir transporto, logistikos, gamybos, apsaugos padalinių darbuotojams, pranašumai apsiperkant tinklo parduotuvėse, parama ir išmokos nelaimės šeimoje atvejais, mokymai neturintiems darbo patirties, karjeros, darbo arčiau namų galimybės, dovanos darbuotojams didžiųjų švenčių proga, stipendijos gerai besimokantiems darbuotojų vaikams ir kt.
Gerina darbo sąlygas
Pasak E.Letuko, analizuojant darbuotojų samdos bei kaitos rodiklius pastebėta, kad viena iš dažniausių priežasčių, lemiančių prekybos, saugos, logistikos, gamybos padaliniuose dirbančių darbuotojų prisirišimą prie įmonės, yra ne tik darbo užmokestis, bet ir adekvatus darbo krūvis, aiški darbo organizavimo tvarka. Todėl bendrovėje ne tik didinamas darbo užmokesčio fondas, bet imtasi ir kitų veiksmų: peržiūrimi darbuotojų darbo krūviai, jų pasiskirstymas, konkretūs reikalavimai, keliami skirtingų pareigybių darbuotojams, kasdienio darbo organizavimo tvarka.
„Tikimės, kad visi šie veiksmai, kurių ėmėmės, leis laipsniškai sumažinti mūsų darbuotojų darbo krūvį, užtikrinti palankesnes darbo sąlygas ir lems didesnį jų prisirišimą prie įmonės“, - sakė E.Letukas.
Jo teigimu, mažmeninės prekybos sektoriuje ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse darbuotojų paklausa dažnai yra didesnė nei pasiūla. Tarkime, ir Prancūzijoje, Ispanijoje prekybininkai susiduria su kasininkų-pardavėjų, salės darbuotojų, kepėjų, virėjų bei kitų darbuotojų trūkumu. „Maxima“ - ne išimtis.
Visų pirma taip yra ir dėl sektoriaus specifiškumo. Prekybininko darbas nėra lengvas, tai nėra ir prestižinis darbas. Daugelis prekybininko darbą renkasi tik kaip laikiną poziciją įsitvirtinant darbo rinkoje ar kaip alternatyvą, nesuradus kvalifikuotesnio darbo.
Kita priežastis, dėl kurios paklausa yra didesnė už pasiūlą - nepakankamas tam tikros darbinės patirties turinčių specialistų parengimas. Tarkime, Lietuvoje virėjų, konditerių, mėsininkų parengiama itin mažai. Todėl įmonėms tenka ne tik aktyviai bendradarbiauti su darbo biržomis bei profesinėmis mokyklomis, bet ir ieškoti alternatyvių sprendimų - pavyzdžiui, su mokymo įstaigomis pasirašyti trišales profesinio mokymo sutartis, kurti vidines mokymo programas, leidžiančias tokius sunkiai surandamus specialistus apmokyti patiems ir taip spręsti problemą.
„Maximos“ darbuotojų vidutinė darbo trukmė - net 4,6 metų ir šis rodiklis per pastaruosius penkerius metus nuosekliai gerėja. Ilgiau nei 10 metų bendrovėje dirba beveik 1000 darbuotojų, o ilgiau nei penkerius metus - daugiau kaip 30 proc. Mažmeniniame sektoriuje toks darbuotojų prisirišimas prie įmonės nėra įprastas. Tai rodo, kad bendrovė rūpinasi savo darbuotojais, o jie tai vertina.
Tvarka turi būti
Komentuodamas gandus, kad ypač sunkiomis darbo sąlygomis dirba prekybos centrų kasininkės, kurios net į tualetą gali eiti tik pagal grafiką, E.Letukas teigė, kad „Maximos“ darbuotojų, taip pat ir kasininkų-pardavėjų, teisė esant poreikiui nueiti į tualetą niekada nebuvo, nėra ir negali būti varžoma.
„Visgi atsižvelgus į kasininko-pardavėjo darbo specifiką, įmonės prekybos padaliniuose galioja vidaus darbo organizavimo tvarka, numatanti, kad darbuotojai turėtų įspėti vadovaujantį asmenį palikdami darbo vietą“, - sakė E.Letukas.
Anot jo, be trumpų pertraukėlių, kurias kasininkai-pardavėjai skiria nueiti į tualetą ar susitvarkyti kitus higieninius, asmeninius reikalus, visiems „Maxima“ parduotuvių, veikiančių Lietuvoje, darbuotojams 1 valanda per dieną skiriama poilsiui. Ji gali būti skaidoma į dvi dalis po pusę valandos. Papildomos pertraukos tinklo parduotuvėse dėl darbo pobūdžio yra skiriamos apskaitininkams, mėsininkams ir krovėjams.
Šių metų pradžioje „Maxima LT“ dirbo daugiau nei 15,7 tūkst. darbuotojų.
Pernai bendrovės apyvarta Lietuvoje didėjo 4,6 proc. ir sudarė 4,778 mlrd. litų.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
