Maisto rinkos stabilumas braškės

Metai prasidėjo gana stabiliomis maisto produktų kainomis vidaus ir pasaulinėje rinkoje, tačiau tyrėjai prognozuoja, kad jau vasarį stabilumas gali pradėti bliūkšti.

Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (ŽŪMPRIS) analitikai skelbia, kad per metus nuo 6 iki 12 proc. pabrango pieno produktai. 11,6 proc. į viršų šoktelėjo batonų, 5,6 proc. - juodos duonos kaina. Brango bulvės, baltagūžiai kopūstai, svogūnai, tačiau šiek tiek atpigo plautos morkos. Atpigo ir daugiau produktų - žemyn leidosi kiaulienos, vištų kiaušinių kainos.

Bijo perkaitimo

Aiškėja, kad kai kurių analitikų lūkesčiai, esą Rusijai uždraudus įvežti lietuviškus pieno produktus kris žaliavinio pieno supirkimo kainos ir dėl to sulauksime kainų pokyčių lentynose, nepasitvirtino. Įvyko priešingai - supirkimo kainos po truputį kyla.

Kooperatyvo „Pienas LT“ vadovas Naglis Narauskas „Respublikai“ teigė, kad švelniai į viršų kylanti pieno supirkimo kaina gamintojus džiugina, tačiau yra ir nerimo, kad gali įvykti perkaitimas, jei bus nesilaikoma ekonomikos dėsnių. Pieno supirkimo kainos yra aukštos nuo 2012 m. balandžio-gegužės. Rusijai uždraudus įvežti lietuviškus pieno produktus perdirbėjai prognozavo žaliavinio pieno pigimą, tačiau dabar matome, kokia aštri konkurencija dėl jo vyksta - perdirbėjai ir be Rusijos rinkos nepražuvo, rado kur parduoti produkciją. Žiemą pieno primelžiama mažiau, todėl konkurencija dėl jo tik aštrėja.

Agrarinės ekonomikos instituto Rinkos produktų tyrimo skyriaus vedėjas Albertas Gapšys prognozuoja, kad aukštos pieno supirkimo kainos išsilaikys iki vasario mėnesio. Nuo 2013 m. kovo visose Europos šalyse kaina kilo į viršų. Lietuvoje tempai buvo vieni greičiausių, todėl tikėtina, kad po tokio ilgo kilimo galimas gilus supirkimo kainų kritimas. Pavasarį pieno ima sparčiai daugėti - taip buvo ir ankstesniais metais. Mokslininkas neatmeta, kad vidaus rinkoje gamintojai gali pasinaudoti aplinkybe, jog gyventojams reikėjo mažiau mokėti už šildymą, ir anksčiau nei įprasta peržiūrėti kainas.

Nuo 2015 m. balandžio Europos šalyse bus panaikintos pieno gamybos kvotos. Liberalizavus rinką senosios šalys plės pieno gamybą, žaliavinio pieno pasiūla didės. Kooperatyvo „Pienas LT“ vadovas N.Narauskas apgailestauja, kad šiems pokyčiams mūsų šalyje vis dar nepasiruošta. „Mes skatiname kooperatyvo narius plėsti ūkius, norime, kad jie stambėtų. Tokios pozicijos laikosi ir Žemės ūkio ministerija, ketinanti labiau skatinti gyvulininkystę. Tačiau kokio dydžio 2014-2020 m. bus parama, dar neaišku, todėl ūkiai nenori daryti didesnių investicijų, kol nežino paramos galimybių“, - tvirtina N.Narauskas.

Kiaulių augintojai nusivylę

ŽŪMPRIS duomenimis, Lietuvos prekybos centruose šviežia atšaldyta kiauliena per metus atpigo 11,9 proc. Kiaulienos kaina ES rinkoje yra stabili, ji nedidėja ir vietos rinkoje.

Kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas teigia, kad kiaulininkystėje ir mėsos pramonėje galima sukurti daug darbo vietų, tačiau tokia galimybe nepasinaudota. Dėl itin griežtų aplinkosaugos reikalavimų ir gyventojų protestų investuotojai „gavo į kaulus“ ir nukreipė investicijas į Rusiją. Naujų kiaulininkystės kompleksų statytojų nebėra - kas planavo, tas buvo sužlugdytas“, - apgailestauja asociacijos vadovas.

A.Baravykas teigia, kad mažesnėse fermose kiaulių auginimo sąnaudos yra didesnės nei stambiuose kompleksuose. Žiemą kiaulienos kaina paprastai krinta, o vasarą pakyla.

Neatmetama, kad kainoms nedidelės įtakos galėjo turėti ir kiaulių skerdimas pasienyje su Baltarusija saugantis afrikinio kiaulių maro.

Daržovių eksportas ne itin sklandus

Prekinių daržovių ūkių savininkai jau ima nerimauti, nes šiemet saugyklos tuštėja ne taip greitai, kaip ankstesniais metais. Daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė prognozuoja, kad pernykščio derliaus daržovių realizacija šiemet užsitęs ilgiau. „Nėra sklandaus eksporto, vartojimas vidaus rinkoje taip pat nedžiugina“, - apgailestauja asociacijos vadovė.

Prekiniams daržovių ūkiams geriau sekasi parduoti tik bulves, jos mūsų šalies rinkoje per metus pabrango net 77,78 proc. Morkų realizacija itin sulėtėjusi, nors jų kaina ir krito. ŽŪMPRIS duomenimis, plautos fasuotos morkos per metus atpigo 6,04 proc.

Z.Cironkienė teigia, kad paklausiausias plautas morkas ūkiai pernai pardavinėjo po 60-80 centų už kilogramą, šiemet - po 50-55 centus (prekybos centruose kilogramas morkų pirmą metų savaitę vidutiniškai kainavo 1,58 Lt). Šiemet sulėtėjęs tiek morkų eksportas, tiek jų realizavimas vietos rinkoje. Smulkieji daržovių augintojai neturi šiuolaikiškų saugyklų. Dėl itin šiltos žiemos daržovės greičiau pūva, todėl nepardavusiesiems jų iki Naujųjų teks skaičiuoti nuostolius.

Asociacijos vadovė svarsto, kad prekybos sąstingiui įtakos galėjo turėti Rusijos draudimas įvežti augalinius produktus ir transporto trikdžiai pasienyje su šia šalimi.

Daržovių augintojai tvirtina, kad lietuviškų daržovių kokybė yra gera, tačiau sunku konkuruoti su kitų šalių augintojais kainomis. „Neturime tokių didelių daržovių kiekių kaip kaimynai lenkai, todėl nesame labai patrauklūs kitoms šalims“, - apgailestauja asociacijos vadovė. Ji mano, jog daržovių augintojams būtina kooperuotis, kad galėtų gauti europinę paramą daržovių saugykloms statyti ir gebėtų rinkai patiekti didesnius daržovių kiekius. Tačiau kooperacija įsibėgėja tik bulvių sektoriuje, kitų daržovių augintojai dar dirba pavieniui. Pernai daržovių, labiausiai morkų, plotai didėjo, tačiau mažiau buvo pasodinta bulvių, nes augintojai nematė perspektyvos, pasigedo stabilumo.

„Atlikome apklausą ir išsiaiškinome, kad daržininkystėje dirbama švytuoklės principu. Jei kainos geros, tos rūšies daržovių sodinama ar sėjama daugiau. Į daržovių kainas ir paklausą atsižvelgia 40 proc. apklaustų augintojų. Tik 30 proc. ūkių dirba stabiliai. 20 proc. daržovių augintojų mažino plotus, nes nerado darbuotojų“, - sako Z.Cironkienė.

Vartojame mažiau

Agrarinės ekonomikos instituto rinkos produktų skyriaus vadovas A.Gapšys teigia, kad vidaus rinkoje maisto produktų vartojimas didėja. Vienas gyventojas mėsos, pieno ir grūdinių produktų suvartoja daugiau nei ekonominės krizės metais, tačiau 2007 m. lygis dar nepasiektas. Tam nemažai įtakos turi gyventojų mažėjimas. Dar atsiliekame nuo ES vidurkio, tačiau stebėtis tuo nevertėtų, juk ne tik mažiau vartojame, atsiliekame ir pagal daugelį kitų rodiklių“, - apgailestauja A.Gapšys.