1 nuotr.Informacinių ir ryšių technologijų asociacijos direktorius Mindaugas Ubartas sako, kad pandemija Lietuvoje paskatino skaitmeninės ekonomikos augimą labiau nei aplinkinėse šalyse.
„Pernai – nuo sausio iki gegužės – skaitmeninės ekonomikos augimas, jeigu imtume visą (Vidurio ir Rytų Europos – ELTA) regioną, buvo dvigubas, Lietuvoje buvo 2,4 karto. Tai reiškia, kad mūsų ir visuomenė, ir viešasis, ir privatus sektorius yra adaptyvūs, greiti ir augame greičiau nei visame regione. Turime galimybę tą išnaudoti. Mums kovido spyris skaitmeninei ekonomikai išėjo į naudą ženkliai labiau negu visoms kitoms aplinkinėms (šalims – ELTA)“, – Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio posėdyje sakė M. Ubartas.
Pasak jo, tyrimas rodo, kad jei ir toliau bus veikiama taip, kaip dabar, skaitmeninės ekonomikos augs, bet neišnaudos viso potencialo.
„Kodėl apie tai svarbu kalbėti – „McKinsey“ tyrimas, kuris prasidėjo 2018 metais ir dabar buvo atnaujintas, sako, kad jeigu mes darysime taip, kaip dabar dirbame, mūsų skaitmeninės ekonomikos augs, bet neišnaudos viso potencialo. (...) Potencialas 2019 metais yra nuo 2,4 mlrd. eurų iki 3,46 mlrd. eurų, o jeigu žiūrėtume į 2025 metus, jeigu toliau tęsiame taip, kaip yra, tai 2,5 karto potencialo neišnaudosime – Lietuvoje bus apie 4 mlrd. eurų skaitmeninės ekonomikos, o galėtų būti 10,5 mlrd., beveik 11 mlrd. eurų“, – sakė M. Ubartas.
Kalbėdamas apie realaus laiko ekonomiką, jis sakė, kad pagrindinė tokios ekonomikos nauda būtų neproduktyvios veiklos, laiko ir finansinių resursų švaistymo eliminavimas.
„Mes turime visas technologijas, tik neturime susidėlioję procesų, kad galėtume pasinaudoti ekonomikos duodamomis naudomis“, – sakė M. Ubartas.
Tarp naudų jis įvardijo skaidrumą, mokesčių mokėtojų lėšų taupymą, geresnį sprendimų priėmimą, laiko taupymą, augantį konkurencingumą ir produktyvumą.
„Ko reikėtų, kad pradėtume greičiau judėti – turime apsirašyti duomenis ir juos suklasifikuoti. Dabar duomenų aprašymas yra tik asmens apsaugos duomenų įstatyme, visur figūruoja dokumentai, prašymai, o dokumentai nėra duomenys. Tada manau, kad postūmį duotų, jeigu pradėtume prioretizuoti e. kanalus, jeigu per el. erdvę atėjusios užklausos greičiau sulauktų atsakymų, mažiau apkrautų sistemas, tuo tarpu brangus ir lėtas fizinis apdorojimas neturėtų būti prioretizuojamas“, – sakė M. Ubartas.
