respublika.lt

M.Skuodis: kitąmet, tikėtina, patogiai galėsime keliauti traukiniu tarp Lietuvos ir Lenkijos sostinių (25)

2021 rugsėjo 17 16:14:00
Eleonora Budzinauskienė, Elta

Jau nuo 2022 metų vidurio iš Vilniaus, kaip tikimasi, patogiai galėsime nuvykti į Varšuvą, o kaimynai lenkai rimtai svarsto Lietuvos kvietimą padėti Baltijos šalims kurti efektyvų „Rail Balticos“ infrastruktūros valdymą. Su tokiomis žiniomis susisiekimo ministras Marius Skuodis penktadienį grįžta iš kaimyninės šalies sostinės, kur šie klausimai buvo aptarti abiejų šalių tarpvyriausybiniame susitikime bei dvišaliame ministro susitikime su Lenkijos infrastruktūros ministru Andrzejumi Adamczyku.

×
nuotr. 1 nuotr.
M.Skuodis: kitąmet, tikėtina, patogiai galėsime keliauti traukiniu tarp Lietuvos ir Lenkijos sostinių. Eltos nuotr.

 

„Džiaugiuosi, kad jau kitąmet, tikėtina, patogiai galėsime keliauti traukiniu tarp Lietuvos ir Lenkijos sostinių su vienu persėdimu Kaune. Geležinkelių bendrovės dirba ties traukinio tvarkaraščiu, kainodara, o šiandien abiejų Vyriausybių lygmeniu dar kartą patvirtintas įsipareigojimas traukinį paleisti kitąmet. Maloniai nuteikia ir žinia, kad kaimynai lenkai nusiteikę sparčiai įgyvendinti „Rail Balticos“ statybas ir apsvarstys mūsų kvietimą prisidėti prie Baltijos šalių kuriamo „Rail Balticos“ infrastruktūros valdymo modelio įgyvendinimo“, – po Varšuvoje vykusio susitikimo su Lenkijos infrastruktūros ministru A. Adamczyku sakė M. Skuodis.

Dvišaliame ministrų susitikime aptartos keleivinio traukinio maršruto Vilnius–Varšuva atidarymo galimybės nuo 2022 m. vidurio. Traukinys galėtų kursuoti 2 kartus per dieną, būtų numatytas vienas persėdimas Kaune ir galiotų vienas bilietas. Ši paslauga, kurią teikti leidžia jau nutiesta „Rail Balticos“ vėžė iki Kauno, pratęstų darbus, kurie buvo padaryti atkuriant susisiekimą geležinkeliu tarp Lietuvos ir Lenkijos, paleidus keleivinį traukinį Balstogė–Kaunas.

Siekiant, kad „Rail Balticos“ geležinkelių infrastruktūra būtų valdoma efektyviai, o rinkos dalyviai ja galėtų patogiai naudotis, Lietuva, Latvija ir Estija yra sutarusios, kad turėtų būti taikomas integruotas sprendimų priėmimo mechanizmas, paremtas vieno langelio principu: geležinkelių vežėjams norint naudotis geležinkelio linija, užtektų kreiptis į bet kurį iš trijų valdytojų. Svarbu užtikrinti, kad toks vieno langelio principas veiktų tarp kuo daugiau šalių, dalyvaujančių kuriant šį koridorių. Lenkija taip pat kviečiama jungtis prie geležinkelio infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimo formato ir jų vykdomo „Rail Balticos“ geležinkelio infrastruktūros valdymo modelio kūrimo bei įgyvendinimo proceso.

„Rail Balticos“ projektas integruos Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą, sudarys galimybę keleiviams ir kroviniams be kliūčių judėti nuo Varšuvos iki Talino.

Susitikimo metu buvo aptarta ir tarptautinio projekto – greitkelio „Via Baltica“, sujungsiančio šalis nuo Varšuvos iki Talino, – įgyvendinimo eiga. Lietuva neseniai paskelbė pradedanti „Via Balticos“ ruožo nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos tiesimą. Šis kiek daugiau nei 40 km ruožas turėtų būti nutiestas iki 2024 m. pabaigos.

Bendras „Via Balticos“ ilgis Lietuvoje – 268 km, jį sudaro penki magistraliniai keliai. Iki 2030 m. visas „Via Balticos“ kelias, einantis per Lietuvos teritoriją, bus rekonstruotas, kad atitiktų pagrindiniam TEN-T kelių tinklui keliamus eismo organizavimo ir saugos reikalavimus.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (25)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PATAISOS: Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė skubos tvarka teikiamoms Elektros energetikos, Gamtinių dujų ir Energijos išteklių rinkos įstatymų pataisoms, tai leis VERT paskirstyti išaugusią elektros kainą vartotojams iki 2027 m. pabaigos, ją pakeliant tik iki 20 proc.
  • PABRANGO: Naftos kaina pabrango iki 85 USD, o iki metų pabaigos gali pasiekti ir 100 USD ribą.
  • LEIDIMAS: Penktadienį Italijoje įsigalioja naujos kovos su COVID-19 priemonės – nuo šiol kiekvienas darbuotojas privalo turėti vadinamąjį „žaliąjį leidimą“, rodantį, kad asmuo yra pilnai paskiepytas, pasveikęs arba jo COVID-19 testas yra neigiamas.
  • PREKĖS: „Baltosios bangos“ – skaidraus verslo iniciatyvos šį pavasarį atlikto tyrimo duomenimis, beveik 20 proc. apklaustų gyventojų nurodė, kad pandeminiu metu jiems dažniau nei įprasta teko pirkti prekių nelegaliai.
  • TESTAI: Prancūzijoje dėl koronaviruso norintys pasitikrinti nepasiskiepiję žmonės nuo penktadienio turės mokėti už testus savo pačių lėšomis, nebent jie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.
  • RINKIMAI: Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje vykusiuose rinkimuose Lietuva išrinkta į JT Žmogaus teisių tarybą 2022-2024 metų laikotarpiui.
  • NAUJIENA: Europos vaistų agentūra (EVA) pradėjo naujo vaisto nuo koronaviruso vertinimo procesą.
  • BAUDA: Televizijos ir interneto paslaugų teikėjui „Cgates“ skirta 215.000 Eur bauda.
  • SANDORIAI: Per tris šių metų ketvirčius valstybės nekilnojamąjį turtą valdanti valstybės įmonė Turto bankas sudarė 411 sandorių už 44,38 mln. eurų.
  • AKCIZAS: Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvoje taikomas akcizas dyzelinui yra ženkliai mažesnis nei benzinui, be to, vienas mažiausių Europos Sąjungoje, o tai esą skatina gyventojus pirkti taršius automobilius.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar mažo kiekio narkotinių medž. dekriminalizavimas yra žingsnis iki narkotinių medž. legalizavimo?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Planuojama įvesti iš darbuotojų lėšų apmokamą testavimą. Kaip planuojate elgtis?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +11 C

+2 +9 C

 

+1 +4 C

+8 +12 C

+5 +10 C

 

+4 +8 C

0-8 m/s

0-5 m/s

 

0-3 m/s