M. Dubnikovas: Finansų ministerijos siūlomas gyventojų investavimas į sutelktinio finansavimo platformas nėra tvarus

„Šiandien labai liūdna klausyti, ką girdime apie finansų rinką. Buvo pasakyta labai daug klaidingų žodžių apie pasyvų ir ilgalaikį investavimą, kurį turėtume skatinti. Lygiagrečiai prie pasyvaus investavimo labai pabrėžiamos sutelkto finansavimo platformos, kurių šiomis dienomis buvo paskelbtas ne vienas bankrotas pasaulyje, ir iš tiesų tai nunešė labai daug investuotojų pinigų. Tai visiškai nėra susiję su ilgalaikiu finansavimu“, – Mokesčių darbo grupės diskusijoje teigė M. Dubnikovas.

„Parenkami argumentai, kad turime lyginti turtinę nelygybę. Bet turtinė nelygybė išsilygina būtent tada, kai žmonės prieina prie kapitalo. Ministerijos pasiūlymai visiškai prie to neveda“, – pridūrė jis.

M. Dubnikovas pažymėjo, kad perėjus nuo lėšų kaupimo pasitelkus gyvybės draudimą ar pensijų fondus šalies gyventojai bus priversti imtis finansinio spekuliavimo.

„Bandoma iškelti verslus, kurie nepritraukia lėšų, bandoma nustumti į šoną gyvybės draudimą ir trečią pensijų pakopą, kurios pritraukia šimtus tūkstančių žmonių. Finansų ministerija pasisako, kad žmonių, kurių yra apie pusė milijono, iš tiesų pasirinko klaidingai, ir jiems reikia judėti į sutelkto finansavimo platformas, kuriuose užsiimsime spekuliavimu“, – teigė jis.

Anot M. Dubnikovo, lėšos, sukauptos naudojantis gyvybės draudimu ar pensijų fondais, galėtų ženkliai palengvinti Finansų ministerijos ir „Sodros“ finansinę naštą ateityje.

„Per gyvybės draudimą, per pensijų fondus žmonės iš tiesų investuoja ir kaupia lėšas. Tos lėšos atgula ir ateityje jos nuims slėgį nuo „Sodros“, nuo tos pačios Finansų ministerijos, nes žmonės turės pinigų, kuriuos galės išleisti savo apsirūpinimui. Ir tų žmonių vis daugėja – per pusę milijono yra šiose finansiniuose mechanizmuose, kuriuos jūs norite pristabdyti. Vietoj to norite paskatinti finansinius mechanizmus, kuriuose dalyvauja vos keli tūkstančiai žmonių, kurie yra finansiškai prakutę“, – sakė jis.

„Sutelkto finansavimo platformose nedalyvauja žmonės, kurie uždirba tūkstantį ar keletą tūkstančių eurų: ten dalyvauja žmonės, kurie uždirba daug daugiau, ir gauna pajamas būtent iš dividendų, kapitalo ar nekilnojamojo turto pardavimo. Jie ieško alternatyvų, kur jie galėtų investuoti“, – akcentavo jis.

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė trečiadienį pristatė Investavimo ir ilgalaikio taupymo instrumentų modelį, kuriuo pasiūlyta šalies gyventojų investicijas nukreipti į „tinkamus“ produktus, tarp kurių – bet kurios šalies vertybinių popierių biržose platinamos finansinės priemonės, taip pat investicijos per sutelktinio finansavimo ar tarpusavio skolinimosi platformas.