Įsivaizduokime hipotetinį įvykių scenarijų - Lietuvą užpuola priešas, o jūs tuo metu estate užsienyje, pvz., kurioje nors Europos Sąjungos šalyje. Norėdami nusiimti pinigų iš savo sąskaitos skandinaviškame banke, į bankomatą įkišate kortelę. Ar bankomatas jums „leis“ pasiimti pinigų? Greičiausiai - ne.
Įdėmiai stebinčiam užsienio naujienas ir matančiam agresyvią Rusijos elgseną, UAB „Tarptautinis Baltijos bangų radijas“ projektų koordinatoriui Rimantui Pleikiui parūpo sužinoti - o ką, jeigu karas? „Ar aš galėsiu disponuoti savo indėliais skandinaviškuose bankuose, būdamas užsienyje? Aš daug metų dirbu komunikacijų sistemose, o ryšiuose priimta turėti rezervines sistemas - siųstuvus, antenas ir kitus dalykus - tai mano profesinėje sąmonėje tas dalykas yra labai aiškiai akcentuotas: kiekviena sistema turi turėti atsarginį variantą, - pasakojo R.Pleikys. - Mano supratimu, tai turėtų liesti ir bankus. Kaip supratau iš įvairių institucijų atsakymų, įvykus karui, bankai nutraukia veiklą ir žmonės, būdami užsienyje, nebegalėtų nei naudotis elektronine bankininkyste, nei bankomatais. Mano nuomone, tai būtų katastrofiška padėtis.“
Būdamas „Swedbank“ indėlininkas, iš pradžių R.Pleikys kreipėsi būtent į šį banką. Atsakyme bankas pažymėjo, kad „negalime ir nesiimame komentuoti hipotetinių jūsų nurodytų scenarijų“, tačiau akcentavo, jog „šiuo metu galiojanti Civilinio kodekso norma, reglamentuojanti sutarčių neįvykdymo teisines pasekmes dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, neatima kitos šalies teisės nutraukti sutartį arba sustabdyti jos vykdymą, arba reikalauti sumokėti palūkanas“. Štai taip. Nutraukti ar sustabdyti sutartį - t.y. sustabdyti disponavimą savo indėliu - bankas gali. Tačiau jei jūs esate bankui skolingas, nesitikėkite, kad dėl force majeure aplinkybių jums nebereikės mokėti palūkanų. Tad teoriškai įmanoma įsivaizduoti situaciją, kuomet glausdamasis kokioje nors pabėgėlių stovykloje ir toliau turėsite mokėti palūkanas bankui už būstą, kuriame jau gyvens rusų kareiviai.
Toks atsakymas R.Pleikio nepatenkino, todėl jis kreipėsi į Lietuvos banką. Bankas nuramino, kad jeigu tik būtų fiziškai įmanoma - veiktų interneto ryšys, bankomatai, dirbtų bankų skyriai ir pan. - indėlininkai galėtų disponuoti savo lėšomis. Tačiau čia pat LB atkreipė dėmesį, kad pagal Nepaprastosios padėties įstatymą, „esant reikalui“, „kompetentingos institucijos“ lėšas bankų sąskaitose galėtų rekvizuoti! O jau toliau seka nuoroda į „Swedbank“ cituojamą Civilinio kodekso normą.
Indėlius bankuose iki 100 tūkst. eurų Lietuvoje draudžia valstybė. Tačiau jeigu jūs tikėjotės, kad dėl karinių veiksmų ar kitų force majeure aplinkybių pražuvusį jūsų indėlį kompensuos valstybė, tai taip viliatės be reikalo. Kaip paaiškino Lietuvos bankas, pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, „kariniai veiksmai arba nepaprastoji padėtis nėra draudžiamasis įvykis“.
Indėlių ir investicijų draudimo fondas prarastų indėlių nelabai ir galėtų kompensuoti. Visas fondo turtas sudaro kiek mažiau nei 108 milijonus eurų, o Lietuvos bankuose gyventojai laiko beveik 15 milijardų eurų indėlių. Be to, beveik pusė (44,7 proc.) fondo turto investuota į Lietuvos vertybinius popierius, kurių vertė karo atveju kristų žemiau popieriaus, ant kurio jie yra atspausdinti, vertės. Pritrūkus lėšų fonde, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ trūkstamą lėšų dalį turėtų rinkti iš indėlių sistemos draudimo dalyvių - kredito įstaigų - tačiau jos galėtų remtis ta pačia Civilinio kodekso norma, leidžiančia dėl nenugalimos jėgos aplinkybių nevykdyti įsipareigojimų.
„Mano reziumė būtų tokia, - sakė R.Pleikys. - Iš to susirašinėjimo matyti, kad Lietuvoje veikiantys bankai be jokios atsakomybės gali sustabdyti savo veiklą ir viskas. Ir taškas. Ir labai tikėtina, kad jie tą ir padarytų. Aš turiu sąskaitas „Swedbank“ ir SEB ir bijau, kad jei iš tikrųjų yra taip, kaip aš manau, tai komerciniai bankai ir Lietuvos bankas turėtų žmonėms aiškiai ir pasakyti, kad įvykus stichinei nelaimei arba įvedus karinę padėtį jie netektų savo santaupų. Dėl to, mieli žmonės, žinokite apie tai. Tai turėtų būti įvardinta sutartyse su bankais ir turėtų būti tiesiai šviesiai rekomenduota - atsidarykite sąskaitas užsienio bankuose. Nes čia savo pinigų neteksite.“
Betgi mes ir turime sąskaitas užsienio bankuose - greičiausiai norėtų paprieštarauti dauguma Lietuvos indėlininkų. Argi „Swedbank“ ar SEB nėra skandinaviški bankai? Taip, jie tokie ir yra, tačiau Lietuvoje veikia ne jų filialai, o atskiros, Lietuvoje registruotos dukterinės įmonės. „Šitie bankai nėra motininių bankų filialai ir apie tai mes daug kartų esame sakę, - paaiškino Lietuvos bankų asociacijos vadovas Mantas Zalatorius. - Dėl to jų net ir vadinti skandinaviškais bankais negalima. Jie yra bankai, kurių akcininkai yra Skandinavijoje.“
Esminis skirtumas tarp filialo ir dukterinės įmonės yra tas, kad bankas neatsako už dukterinės įmonės įsipareigojimus. Tad gelbėti ar ne į bėdą pakliuvusią dukterinę įmonę priklauso tik nuo „motinos“ malonės. „Kada Lietuvoje veikiančioms dukterinėms bankų įmonėms per praėjusią finansų krizę pritrūko likvidumo, tai motininiai bankai jiems suteikė 3 milijardų litų injekciją, - sakė M.Zalatorius. - Tad formaliai jie galbūt ir neatsako, bet, kaip matote, moralinis įsipareigojimas buvo išlaikytas. Nes jeigu jie nebūtų suteikę šitos injekcijos, tai šituos bankus galbūt būtų reikėję gelbėti valstybei. O valstybei tai būtų sunkiai pakeliama našta. Tad juridiškai gal ir ne, bet morališkai, panašu, jie laikosi savo įsipareigojimų.“
Redakcijos atlikta nedidelė apklausa parodė, kad dauguma Lietuvos gyventojų mano, jog mūsų šalyje veikia skandinaviškų bankų filialai, o ne dukterinės įmonės. Tai nenuostabu - bankai šio fakto neafišuoja, dukterinės įmonės visur naudoja motininio banko atributiką. Niekur nėra nė menkiausios užuominos, kad iš tiesų jūs turite reikalų ne su, tarkime, „Swedbank“, o su „Swedbank“ dukterine įmone Lietuvoje. Tačiau Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vartotojų klaidinimo čia neįžvelgė. „Tarnybos žiniomis, Lietuvoje veikiantys bankai viešai neskelbia apie tai, jog „motininiai“ bankai vykdys „dukterinių“ bankų įsipareigojimus, todėl vidutinis vartotojas turėtų tai suprasti be papildomo informavimo ir neturėti pagrįstų lūkesčių dėl minėtų aplinkybių“, - rašoma „Respublikai“ atsiųstame VVTAT atsakyme.