1 nuotr.Pirmadienį Mažeikiuose susitinka kaimyninių šalių transporto ministrai – Lietuvos susisiekimo ministras Rokas Masiulis, Latvijos transporto ministras Talis Linkaits ir Lenkijos infrastruktūros ministras Andrzejus Adamczykas. Ministrų dėmesio centre – bendra pozicija dėl Europos Sąjungos „Mobilumo paketo“ klausimų sprendimo bei šalis jungiančių projektų „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ perspektyvos.
„Su kaimynais planuojame vieningai ginti savo vežėjų interesus. Sieksime, kad būtų pratęstos diskusijos dėl ES „Mobilumo paketo“, atsisakant nuostatų, kurios nutolsta nuo pirminių Europos Komisijos tikslų, neatitinka ES bendros rinkos principų ir neprisideda prie geresnių vairuotojų darbo sąlygų. Tai, kad susitikimas organizuojamas Mažeikiuose, yra stiprus simbolinis akcentas, nes čia pradėtas Rengės ruožo atstatymas patvirtina tikrai gerus Lietuvos santykius su kaimyninėmis šalimis“, – sako susisiekimo ministras R. Masiulis.
Ministrai numato vieningai reikalauti atsisakyti nuostatos dėl reguliaraus vilkikų grąžinimo į šalį, kurioje jie yra registruoti, nes tai sukelia papildomą naštą periferinių šalių verslui ir neprisideda prie vairuotojų gerovės. Planuojama kartu laikytis nuomonės, kad vairuotojų poilsio kabinoje negalima drausti, kol nebus išplėtota atitinkama poilsio infrastruktūra ES kelių tinkle. Ministrų nuomone, ES mastu tokios infrastruktūros tinklui išplėtoti reikia aiškaus įpareigojimo, tikslinės ES finansinės paramos ir pereinamojo laikotarpio. Ministrai taip pat pasisako prieš tarptautinio transporto skaidymą komandiravimo kontrolės tikslais, nes tai diskriminuoja tiek vairuotojus, tiek vežėjus, vykdančius mažai dvišalių operacijų.
Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos ministrai pritaria Rytų partnerystės politikai, numato laikyti ją strategine ir skatinti Rytų partnerių integraciją ypač transporto srityje. Šiuo tikslu lapkričio 21–22 d. Lietuva rengia Rytų Partnerystės transporto darbo grupės susitikimą Vilniuje.
Vieningų kaimyninių šalių pastangų reikės užsitikrinant gyvybiškai svarbų ES finansavimą projektams „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ 2021–2027 m. finansinėje perspektyvoje. Be to, sėkmingai šių projektų plėtrai svarbu jau dabar rūpintis krovinių pritraukimu ir inovacijų diegimu.
Pavyzdžiui, Lietuva pažymi, kad krovinių vežimas geležinkeliais Šiaurės–Pietų kryptimi kasmet auga, tačiau dar nėra išnaudojamos visos šios linijos galimybės. Susisiekimo ministras R. Masiulis kviečia kaimynines šalis jau šiemet ir artimiausiais metais skatinti krovinių vežimą nuo Varšuvos į Šiaurę per Baltijos valstybes, nelaukiant galutinio „Rail Baltica“ įgyvendinimo termino 2026 m. Taip padidėtų „Rail Baltica“ žinomumas ir populiarumas jį įgyvendinus.
