respublika.lt

„Lietuvos geležinkelių“ audito santrauka, atskleidžianti, kodėl verčiamas J.Narkevičius

(0)
Publikuota: 2020 gegužės 28 12:16:47, Respublika.lt informacija
×
nuotr. 4 nuotr.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius. Eltos nuotr.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau LG) projektų „Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimas“ ir „Ruožo Kaišiadorys-Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimas“ įgyvendinimas atsilieka nuo terminų, yra rizika laiku jų neįgyvendinti ir nepanaudoti ES 2014-2020 m. fondų investicijų.

 

Vidaus audito metu sudarytas šių projektų įgyvendinimo veiksmų planas. Tačiau vien plano parengimas neužtikrina, kad jo bus laikomasi ir terminai nebus ir toliau nukeliami, todėl išlieka rizika laiku neįgyvendinti projektų. Planas jau tikslintas kelis kartus, nukeliant kai kurių veiklų terminus.

Terminų atidėjimas ir pasikeitęs projektų vadovas rodo padidėjusią projektų įgyvendinimo riziką. Taip pat įžvelgiame riziką dėl pirkimo sutarties įvykdymo laiku ir tinkamai, įsigijus projektavimo paslaugas ir rangos darbus iš abejotinos reputacijos Ispanijos ūkio subjekto, kurio atžvilgiu Ispanijoje vykdomas ikiteisminis tyrimas.

Turėtų būti sustiprinta sutarties vykdymo kontrolė projektavimo etape, kad būtų laiku užbaigtas techninis projektas, tuomet tiekėjo bankroto atveju būtų galima pirkti rangos darbus pagal jau parengtą projektą.

LG įsigyta įvairių konsultacinių ir ekspertinių paslaugų 429 550,00 eurų sumai. Sutartys su konsultantais paviešintos CVPIS pavėluotai (tik vidaus audito metu). Poreikis tam tikrų žinių specialistų paslaugas pirkti iš išorės susijęs su bendrovių darbuotojų tinkamos kvalifikacijos trūkumu, tačiau geriausia investicija yra į darbuotojų mokymą, todėl turėtų būti tobulinama ir bendrovių darbuotojų kvalifikacija, gilinamos jų žinios, be to, projektų įgyvendinimas bendrovių pajėgumais ir lėšomis yra pigesnis.

Ekspertų paslaugos projektų projektavimo paslaugų ir rangos darbų pirkimo (toliau - pirkimas) ir projektų įgyvendinimo metu įsigytos už 242 000 eurų, iš šios sumos iki 2019 12 31 panaudota jau 76,23 proc., todėl didelė tikimybė, kad reikės pirkti papildomai. AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ (toliau LGI) paaiškinimu, ekspertai buvo reikalingi įvertinti pirkimo dalyvių pasiūlymus realumo ir atitikties prasme ir atsipirkimo vien dėl jų naudotos 100 tūkst. eurų licencijos vertės programinės įrangos, be to, jie pateikė naudingų pasiūlymų ir nustatė rizikų, į kurias atsižvelgta.

LG neefektyviai naudoja lėšas, nes permoka už projektavimo paslaugas. LG iki pirkimo paskelbimo išleido joms 1 192 863,47 eurų: 605 000,00 eurų vidaus sandoriui su LG dukterine įmone ir 587 863,47 eurų Ispanijos bendrovei už Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimo projektą.

Parengta projektavimo dokumentacija pirkimo dalyviams buvo pateikta tik informaciniais tikslais, dalyvių neprašyta dėl to mažinti pasiūlymų kainą. Faktiškai ji tik padidėjo dėl pasikeitusios pirkimo apimties.

Pastebėtina, kad LG jau galėjo pradėti įgyvendinti Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimo projektą, nes jam buvo nupirktas techninis projektas, pagal kurį galėjo būti nupirkti ir pradėti vykdyti rangos darbai. Tačiau priėmus sprendimą apjungti visų trijų projektų pirkimus, šio projekto veiklos įgyvendinamos iš naujo ir, tikėtina, kad ta pati Ispanijos bendrovė, kaip Pirkimo laimėtojo subrangovas, keis jau parengtą techninį projektą už naujo projekto rengimo kainą.

LG strigo su paprastesniu projektu „Ruožo Kena-N.Vilnia elektrifikavimas“, tačiau kitiems projektams pasirinko dar sudėtingesnį būdą (trijų projektų projektavimo paslaugos ir rangos darbai įsigyti taikant FIDIC geltonąją knygą (kartu perkant projektavimą ir rangą) skelbiamų derybų būdu, neskaidant pirkimo į dalis), kuris prailgino elektrifikavimo projektų viešųjų pirkimų procedūras nuo 6 mėn. iki 2 metų, neužtikrino pakankamos konkurencijos, o dėl riboto laiko ES projektams įgyvendinti projektavimo paslaugos ir rangos darbai įsigyti brangiau nei planuota iš abejotinos reputacijos Ispanijos ūkio subjekto, todėl įžvelgiame papildomą riziką dėl sutarties tinkamo ir savalaikio vykdymo.

Pirkimo komisija veikė pagal Pirkimų įstatymo reikalavimus ir darbo reglamentą, kurio nuostatos turėtų būti atnaujintos dėl komisijos sprendimų savalaikio priėmimo (susipažįstant su pateiktomis paraiškomis ir pasiūlymais), elektroninio balsavimo procedūros detalizavimo, rašytinės užduoties komisijai nustatymo.

Pavėluotai CVPIS viešinami viešųjų pirkimų rezultatai. Komisija sprendimus dėl pirkimo vertės pakeitimo ir priimtinumo priiminėjo vadovaujantis nepatikimais, skaičiavimais nepagrįstais antriniais duomenimis ir laimėtojo siūlomomis kainomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad antrą vietą užėmusio dalyvio (Cobra) pasiūlymo vertė beveik nesiskiria nuo pirminio pasiūlymo, tuo tarpu laimėtojo - didesnė 40 mln. eurų, taigi jo naudai buvo atlikti pirkimo objekto darbų keitimai derybų metu. Be to, laimėtojo pasiūlymo pranašumą (51 mln. eurų sutaupymą) LG įvertino per visą infrastruktūros gyvavimo ciklą, nors pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta, kad dalyvių pasiūlymai bus vertinami taikant šį kriterijų.

Be to, dalyvis pateikė pretenziją dėl jo pasiūlymo netinkamo 2 įvertinimo, kuri buvo atmesta, kaip pateikta pavėluotai. Pastebėtina, kad dalyvis pasiūlyme nurodė, kad jo pasiūlymas (t.t. žiniaraščiai) nėra konfidenciali informacija. Elecnor galutinis pasiūlymas (t.t. darbų žiniaraščiai) nepateiktas (dėl konfidencialumo), todėl negalėjome įvertinti žiniaraščiuose nurodytų darbų kainų ir palyginti dalyvių pasiūlymų tarpusavyje.

Pirkimo objekto sustambinimas, pirkimo dokumentuose nustatyti užaukštinti tiekėjų kvalifikaciniai reikalavimai dėl ekonominės ir finansinės padėties, griežtesnės nei FIDIC geltonojoje knygoje nustatytos sutarties sąlygos užkirto kelią tiek užsienio, tiek Lietuvos įmonėms dalyvauti pirkime, nes iš juo susidomėjusių 57 tiekėjų, priėmusių kvietimą dalyvauti pirkime, paraiškas pateikė tik 7, iš kurių pirminius pasiūlymus pateikė 4, o atnaujintus ir galutinius tik 2.
Derybų metu sutarties sąlygose atlikta apie 60 pakeitimų (supaprastinimų), kas turėjo sumažinti pasiūlymų kainą, o ne padidinti ją 40 mln. eurų (Elecnor atveju).

Dalyvių konkurencijos sąžiningumu verčia abejoti ir Ispanijos Nacionalinės rinkos ir konkurencijos komisijos sprendimas dėl jų kartelinių susitarimų Ispanijoje, kuris dar neįsiteisėjo, nes apskųstas teismui. Pirkimo sąlygose tiekėjų pašalinimo pagrindai (dėl konkurenciją ribojančių susitarimų) nurodyti neįvertinus visų galimų rizikų, susijusių su tiekėjų reputacija ir patikimumu, neprašoma įrodyti atitiktį nustatytiems reikalavimams (naujose sąlygose numatyti).

Negalime pasakyti dėl Elecnor S.A. paskelbimo nugalėtoju ir jo pateikto ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo pasirinkimo tinkamumo ir jo kainos priimtinumo LG, viršijus pirkimui suplanuotą vertę, nes dėl informacijos konfidencialumo mums nebuvo pateikti visų dalyvių paraiškos ir pasiūlymai (išskyrus Cobra ir dar du tik paraiškas pateikusius dalyvius, kurie jose nurodė, kad visa arba dalis informacijos nekonfidencialios) ir laimėtojo darbų žiniaraščiai (nors SM su LG ir LGI yra pasirašiusi konfidencialumo sutartį), rinkos tyrimas tinkamai nedokumentuotas, jame nenurodyti potencialūs rinkos dalyviai, darbų grupių vertės nustatytos pagal ankstesnes sutartis ir nepagrįstos jokiais detaliais skaičiavimais, skirtinguose dokumentuose nurodytos skirtingos projektų vertės, pirkimo darbų apimčių keitimas pirkimo eigoje (Radviliškio kelyno kelių ilginimo ir teritorijų planavimo darbų atsisakymas, įtraukimas papildomų traukos pastočių ir kontaktinio tinklo ruože Vilnius-Kirtimai-Valčiūnai projektavimo ir rangos, AB Litgrid projektavimo ir rangos darbų) nurodytas vadovaujantis laimėtojo pasiūlymo sustambintomis vertėmis, kurios nepagrįstos skaičiuojamosiomis kainomis, papildomu rinkos tyrimu.

Vidaus audito atlikimas užtruko ilgiau nei planuota, nes strigo su pirkimu susijusios informacijos pateikimas. Pradžioje LG mums pateikė užbaigto projekto „Ruožo Kena-N.Vilnia elektrifikavimas“ prašomus dokumentus (t.t. viešųjų pirkimų) nereikalaujant konfidencialumo sutarties pasirašymo, o poreikį ją pasirašyti I vidaus audito etape (2019 m. rugsėjo-lapkričio mėn.) argumentavo nepasibaigusiomis pirkimo procedūromis (sutartis su laimėtoju pasirašyta tik 2019 12 20).

Po to LG nurodė, kad mes nesame įgaliota audito institucija ir iškėlė papildomą sąlygą pasirašyti konfidencialumo sutartį, argumentuodama mūsų prašomuose dokumentuose esančia konfidencialia informacija, susijusia su pirkimo dalyvių pasiūlymais ir jų vertinimu. Šios sutarties derinimas užtruko du mėnesius (iki 2020 02 28). Tačiau net ir ją pasirašius, LG nepateikė pirkimo dalyvių paraiškos ir pasiūlymuose esančios konfidencialios informacijos, o papildomai kreipėsi į dalyvius, kurie arba atsisakė šią informaciją mums atskleisti arba iškėlė papildomų sąlygų jos gavimui.

Dėl Pirkimo atlikimo tinkamumo pasisakys VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, kuri šiuo metu atlieka paraiškos tinkamumo finansuoti (t.t. pirkimo vertinimą. Jai, kaip įgaliotai vertinimo institucijai pagal ES paramos administravimą reglamentuojančius teisės aktus, pateikti visi su pirkimu susiję dokumentai.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s